„Atleiskite, tačiau aš turiu pradėti nuo to, kad praėjus trejiems metams nuo siaubingos finansų krizės, kurią sukėlė sukčiavimas, nė vienas finansų institucijų vadovas nepasodintas už grotų.
Tai – neteisybė”, – atsiimdamas „Oskaro” statulėlę už geriausią dokumentinį filmą ištarė filmo „Savų darbas” („Indside Job”) režisierius Charlesas Fergusonas.
Holivudo „Kodak” teatre jo kalba sukėlė ovacijas, Niujorko Volstrite – burbėjimą. O amerikiečių namuose vėl pradėta kalbėti, kodėl iki šiol niekas nenubaustas už tai, kad milijonai žmonių neteko savo gyvenimo santaupų ir namų.
Kodėl įstatymų leidėjai kūrė neveikiančius įstatymus?
Kodėl finansų pasaulio prižiūrėtojai miegojo, kol bankininkai prekiavo sunkiai suvokiamais finansiniais instrumentais ir kišo žudančias paskolas jais pasitikintiems žmonėms?
Atsakovų niekas neieško
„Jis iškėlė labai teisingą klausimą”, – pripažino Williamas Blackas, buvęs prižiūrėtojas Federalinio taupymo ir paskolų draudimo komisijoje.
Ji prieš dvidešimt metų nemažai prisidėjo, kad daugiau negu 1800 taupymo ir paskolų sektoriaus pareigūnų būtų nuteista dėl sukeltos krizės.
Tuo metu rinkos prižiūrėtojai pirštu bedė į daugiau nei 10 tūkst. atsakingų asmenų. Šįkart atsakingų už gerokai didesnę krizę kažkodėl nėra.
„Manau, niekas nenori kišti žmonių į kalėjimą už jų asmeninį indėlį bendrose finansų pasaulio sukčiavimo schemose, nes be galo sunku įrodyti ketinimus pasipelnyti apgaule”, – įsitikinęs buvęs JAV vertybinių popierių komisijos teisininkas Jay Gouldas.
Jo nuomone, vien dėl to, jog nekilnojamojo turto paskolas, kurioms gauti net nereikėjo dokumentų, kažkas paversdavo JAV būsto hipotekos lakštais, nereiškia, kad jis turi sėsti į kalėjimą.
„Viskas vyko atviromis kortomis, tik niekas nekreipė dėmesio į tai, kas parašyta nedidelėmis raidėmis.
Pagaliau juk didžioji veiklos dalis buvo legali”, – tikino teisininkas.
Pamatai – R.Reagano laikais
Legali? Beveik 2 valandas prigludus prie filme „Savų darbas” pateikiamų faktų, interviu ir vaizdų, labiausiai pribloškia būtent tai, kad bankininkams, investuotojams ir visiems kitiems finansų pasaulio atstovams buvo leista daryti tai, ką jie darė.
Kodėl valdžia įrengė šią žaidimų mūsų pinigais aikštelę ir jos neprižiūrėjo?
Netgi atvirkščiai – rizikingos paskolos, kylančios būstų kainos ir išvestiniai vertybiniai popieriai buvo vadinami rinkos išminties pergale.
Filme įtaigiai ir nenuobodžiai išdėstytas argumentas, kad krizės pamatai buvo padėti dar prezidento Ronaldo Reagano laikais, kai finansų sistemą nutarta reguliuoti gerokai mažiau.
Pirštas nukreipiamas į Alaną Greenspaną, kuris buvo pagrindinis šios naujovės šalininkas, o vėliau – Federalinio rezervų banko pirmininkas. Šio veikėjo ideologija – „ne” bet kokiai finansų pasaulio priežiūrai.
Įspėjimų niekas neklausė
Bankai ir bankininkai suko sau šiltus lizdus kurdami produktus, kurie storino turtingųjų kišenę.
Bet niekas nesuko galvos, kaip tai atsilieps paprastiems klientams ir visuomenei.
Žinoma, net tuomet, kai akcijų indeksai skriejo aukštyn, o pelnas būdavo neįtikėtinas, atsirasdavo vienas kitas investuotojas, ekonomistas arba valdžios pareigūnas, bandydavęs perspėti apie karštligišką spekuliavimą, kuris pasaulį nuves į pragaištį.
Kai kurie šių pranašų kalba filme „Savų darbas”. Tačiau tada, kai to labiausiai reikėjo, niekas jų neklausė.
Skaito garsus aktorius
Nors šis filmas toli gražu nepakelia nuotaikos, jį galima žiūrėti kaip pramoginį: už kadro tekstą skaito Holivudo žvaigždė Mattas Damonas, skamba Peterio Gabrielio muzika, o kamera skraido virš Islandijos, Manhatano dangoraižių, prabangių bankininkų jachtų ir vilų Hamptono kurortuose prie Atlanto vandenyno.
Kažkas pastebėjo: kūrėjas netiksliai filme nurodė, kad nuo Niujorko iki Hamptono paplūdimių – dvi valandos kelio. Juk Volstrito milijonieriams iki ten užtenka pusvalandžio, nes jie turi sraigtasparnius.
Įskaičiavo prarastus turtus
Sukurti „Oskarą” laimėjusį dokumentinį filmą kainavo apie 2 mln. dolerių – kino pramonei tai labai menka suma.
Bet filmo „Savų darbas” plakate užrašyta, kad jo gamyba atsiėjo 20 trilijonų dolerių. Iš kur? Kūrėjai įskaičiavo ir visą prarastą pasaulyje turtą, be kurio nebūtų šio filmo.
Sunku apskaičiuoti, kiek žmonių prarado namus ir gyvenimo santaupas, kiek buvo netekusiųjų darbo, kai pasaulį apėmė gili recesija.
O Volstritas? Jis ir toliau semiasi milijonus.
Filmas „Savų darbas” bus rodomas Vilniuje festivalyje „Kino pavasaris”, kuris vyks kovo 17–31 d.
Bylos bliūkšta
* Bylos dėl machinacijų, lėmusių pasaulinę finansų krizę, iškeltos vos keliems finansų pasaulio atstovams. Tačiau dauguma baigėsi ne itin sėkmingai.
* Praėjusią savaitę JAV federaliniai prokurorai pranešė, kad po dvejų metų tyrimo nutraukta baudžiamoji byla vieno didžiausių JAV būsto paskolų davėjo „Countrywide Financial” buvusiam vadovui Angelo Mozilo.
* Federalinė indėlių draudimo korporacija bando gauti milijardą dolerių byloje prieš vieno didžiausių griuvusių JAV bankų „Washington Mutual” vadovus. Bet jie mėgina susitarti ir išvengti teismo.
* Viena įdomesnių bylų – dėl 35 milijardus dolerių būsto paskolų išdalijusios korporacijos „Taylor, Bean & Whitaker Mortgage”.
* Jos buvusi iždininkė Desiree Brown pripažino savo kaltę 1,9 milijardo dolerių sukčiavimo schemoje, kuri lėmė bankų griūtį ir pridarė nuostolių JAV vyriausybės programoms. Jai gresia 30 metų kalėjimo.