„Berniukas turi mokėti įkalti vinį, o mergaitė – įsiūti sagą ir užlopyti skylę.
Deja, dabar toli gražu taip nebėra. Jau šešiolika metų siuvu – nė karto be darbo nesėdėjau ir pro langą nežiūrėjau.
Sulaukiu nemažai klienčių, kurios paprašo manęs net ir sagas įsiūti, nes pačios nemoka”, – sakė Ukmergėje gyvenanti siuvėja Rasa Barkienė.
Savaitgaliais priima vilniečius
Pas šią ukmergiškę drabužius siūdinasi, persiuva ir kitų miestų gyventojai.
Juos į Ukmergę atveja mažos šių paslaugų kainos.
„Vilniečiai skundžiasi, kad pas juos kainos kosminės. Pavyzdžiui, palenkti džinsines kelnes Vilniuje kainuoja 20, o aš tai padarau už 7 litus.
Dažnai man atveža patrumpinti visų šeimos narių kelnes. Valandą, kol aš dirbu, jie vaikšto po Ukmergę ar aplanko čia gyvenančius tėvus, pažįstamus ir patenkinti išvažiuoja”, – kalbėjo Rasa ir pajuokavo, kad visi jos savaitgaliai skirti ne ukmergiškiams, o kitų miestų gyventojams.
Rasa tikino, jog moterys namuose nebesiuva patalynės, virtuvinių rankšluosčių, chalatų ar naktinių marškinių.
„Dabar viską galima nusipirkti – jei ne naujus, tai dėvėtus. Kam pirkti siuvimo mašiną, kurią naudosi vos porą kartus per metus”, – sakė ji.
Rasos namuose yra dvi šiuolaikiškos siuvimo mašinos, profesionalus lyginimo presas.
Kiekvienas šis įrenginys jai atsiėjo po 3 tūkstančius litų. Moteris juos įsigijo išperkamosios nuomos būdu.
„Brangios mašinos, brangi ir jų priežiūra. Tačiau jomis aš uždirbu pinigus. Kaip sakydavo mano močiutė: „Vaikeli, jeigu moki siūti, duonai visada užsidirbsi.”
Tiesa, esu ne „bagota”, tik kuprota”, – nusijuokė Rasa.
Klienčių – užtenka
Jau dešimtmetį Ukmergės senamiestyje nuosavoje siuvimo ateljė dirbanti 36 metų Violeta Budukevičienė daugiausia darbo turėjo 2007-aisiais.
Tuomet buvo tiek daug norinčiųjų siūdintis, jog moteris, norėdama įvykdyti visus užsakymus, buvo priversta kviestis pagalbininkę.
„Ir dabar nemažai žmonių siūdintųsi drabužius, tik bėda, kad pinigų neturi. Dabar tik atneša pataisyti senų ar dėvėtų drabužių parduotuvėse įsigytų drabužių.
Pagrindinės klientės, kurioms siuvu švarkus, kelnes, sijonus ar sukneles, yra mokytojos”, – sakė V.Budukevičienė.
Daug jos pažįstamų namuose turi iš močiučių ar motinų paveldėtas siuvimo mašinas, tačiau prie jų neprisiliečia.
Perka pigias siuvimo mašinas
„Siuvimo mašina – ne pirmo būtinumo prekė. Šiandien niekas neperka siuvimo mašinos tam, kad pigiau ką nors pasisiūtų.
Dabar pigiais drabužiais užversti prekybos centrai”, – sakė vienos buitinėmis siuvimo mašinomis prekiaujančios Kauno bendrovės direktorius.
Suvimo mašiną dažniausiai perka tie, kuriems siuvimas yra hobis arba verslas, bei tie, kurie nori patys patrumpinti, pasiaurinti drabužius.
Pigiausią buitinę siuvimo mašiną galima įsigyti už 160–200, brangiausią – už du ir daugiau tūkstančių litų.
Ketverius metus siuvimo įranga prekiaujančios sostinės bendrovės „Siuvimo stilius” komercijos direktorė Olga Saveljeva populiariausiomis vadina Šveicarijos kompanijos „Bernina” apie 1000 litų kainuojančias elektromechanines siuvimo mašinas.
Būtent jos dažniausiai perkamos savo poreikiams.
Bendrovėje „Siuvimo stilius” vyksta kursai norintiesiems išmokti dirbti siuvimo arba siuvimo ir apmėtymo mašinomis. Tokių kursų trukmė – 2 valandos. Kaina – 30 litų. Grupėje būna 2–4 žmonės.
O.Saveljeva teigė, kad išmokti siūti nėra sunku. Daug sunkiau išmokti siūti profesionaliai ir skoningai.
Siūti moko individualiai
Vilnietė dizainerė-modeliuotoja Danutė Stasiulienė ne tik siuva bei taiso drabužius, bet jau šešerius metus rengia individualias siuvimo pamokas.
Penkiasdešimtmetė yra sukūrusi savo mokymo metodiką ir prisitaiko prie kiekvieno žmogaus poreikių bei norų.
„Mokomės nuo paprasčiausių dalykų iki gatavo gaminio – švarko. Metodiškai išmokstame taisyklingai atlikti visas siuvimo technikas.
Jų pavyzdžiai lieka mokiniui ir labai praverčia jam ateityje, kai pradeda savarankiškai siūti”, – kalbėjo savo namuose siuvimo pamokas teikianti moteris.
D.Stasiulienės 60 minučių pamoka kainuoja 40 litų.
Moters teigimu, visi gali išmokti siūti, tik kiekvienam prireikia skirtingo pamokų skaičiaus. Vienam pakanka 30–50, kitam tenka paplušėti ir 150 valandų.
Pas D.Stasiulienę daugiausia mokosi siūti nestandartinio sudėjimo, sunkiai gatavus drabužius sau prisitaikantys žmonės – o juk jie irgi nori būti madingi.
Daugiausia norinčiųjų išmokti siūti mokytoja sulaukia pavasarį.
Profesinio mokymo diplomą išduoda
Vilniaus ir Kauno paslaugų verslo darbuotojų, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos, Švenčionių, Panevėžio, Kelmės, Marijampolės, Kėdainių, Telšių, Visagino, Alytaus ir Šiaulių profesinio rengimo centrai;
Jonavos, Kuršėnų ir Mažeikių politechnikos mokyklos;
Dieveniškių, Kaišiadorių, Kupiškio, Raseinių, Plungės, Šeduvos, Smalininkų ir Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos;
Aukštadvario, Vilkijos ir Zarasų žemės ūkio mokyklos;
Anykščių ir Panevėžio Margaritos Rimkevičienės technologijos mokyklos;
Šilutės turizmo ir paslaugų verslo, Kauno buitinių paslaugų ir verslo, Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio, Vilniaus automechanikos ir verslo, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo, Alytaus dailiųjų amatų, Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokyklos.
Šiose mokymo įstaigose šiuo metu mokosi 240 būsimų siuvėjų.
Siuvimo ir taisymo paslaugų kainos
Vilniuje Ukmergėje
Kelnių palenkimas 20–25 Lt 5–10 Lt
Rankovių persiuvimas 40–60 Lt 10 Lt
Suknelės siuvimas nuo 200 Lt 100–150 Lt
Klasikinio moteriško 330–400 Lt 120–170 Lt kostiumėlio siuvimas
Amžinas verslas
Šiuo metu Vilniaus apskrityje galioja 205 drabužiams siūti ir taisyti išduoti verslo liudijimai.
Vilniaus mieste jų išduota 168, Vilniaus rajone – 20, Trakuose – 8, Šalčininkuose – 7, Ukmergėje – 5, Švenčionyse – 3, Širvintose – 2.
Palyginimui: 2008 metais šių verslo liudijimų buvo išduota 332, 2009 metais – 295, 2010 metais – 177.
Verslo liudijimo drabužiams siūti ir taisyti kainą metams nustato kiekvieno miesto ar rajono savivaldybė.
Šiais metais brangiausiai – 1440 litų jis kainuoja Trakų rajone, o pigiausiai – 120 litų – Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Širvintų rajonuose.
Šaltinis: Valstybinė mokesčių inspekcija