Pirmą kartą per visą iki šiol vykusių automobilių parodų istoriją net šešių skirtingų gamintojų automobilius, varomus tik elektra, galėjai išbandyti čia pat, Ženevos gatvėse. Tam užteko užsiregistruoti bent prieš valandą.
„Kol ličio jono baterijų nepakeis silikono šarminės baterijos, elektromobilių gamyba neįgaus pagreičio, mat apie 70 proc. ličio pasaulyje išgaunama Kinijoje”, – svarstė saulės elementų gamyba užsiimančios bendrovės „Baltic Solar Energy” vadovas Vidmantas Janulevičius.
Kaip ir nemaža dalis iš Vilniaus specialiuoju reisu atskridusių verslininkų, pirmiausia „Bentley” stende jis apžiūrėjo naująjį „Continental GT”. Atrodo, šis automobilis juos ypač domina.
Beje, ši nemaža verslininkų kompanija (apie 150 žmonių) jau kelerius metus į Ženevą iš Vilniaus skrenda vienai dienai: aplanko parodą, papietauja jaukiame restorane, o vakare – namo. Kelionė kiekvienam asmeniui atsieina 1590 litų.
„Ferrari” spindėjo ryškiausiai
Ryškiausia šiųmetės parodos žvaigždė neabejotinai yra „Ferrari FF”.
Tai – revoliucinis šios kompanijos modelis, turintis neįprastą (hečbeko ir universalo bruožų) kėbulo formą bei varomas keturiais ratais, 12 cilindrų, 660 AG pajėgumo variklio.
Tokie išskirtiniai automobiliai sukuriami ne kasdien. Todėl nenuostabu, jog norinčiųjų pasėdėti prie šio 250 tūkst. eurų (863 tūkst. litų) kainuojančio automobilio vairo parodoje buvo devynios galybės.
Šis modelis į antrą planą nustūmė naujojo „Lamborghini Aventador LP 700-4” debiutą. Juk jis keičia gerą vardą tarp automobilių gerbėjų išsikovojusį „Murcielago”.
Tačiau vizualiai į pirmtaką panašus „Aventador” neprilygsta „Ferrari” žavesiui. Nors įspūdingos manekenės „Lamborghini” stende ir labai stengėsi, „Ferrari” apsiėjo be jų.
Prancūzai – kūrybingi
Parodoje sutiktas praeityje garsus lenktynininkas Stasys Brundza iš karto paklausė: „Regėjai „Citroen” koncepcinį modelį? Tai – vienas gražiausių mano matytų automobilių.”
Didžiulis ir gana žemas 5,20 metro ilgio koncepcinis „Citroen Metropolis” iš tiesų rodo, jog šis prancūziškų automobilių gamintojas turi puikią dizainerių komandą ir didžiulį kūrybinį potencialą.
Ar panašus į šį automobilį bus gaminamas – atsakymo kol kas nėra.
Įdomus ir jau gamybai beveik parengtas mažos klasės „Ford B-Max” vienatūris, mat jis vienintelis savo klasėje siūlo slankiąsias šonines duris.
Kol kas dar koncepciniu vadinamas „Audi A3” su sedano tipo kėbulu taip pat netrukus nuriedės nuo konvejerių – kompanijai jis ypač reikalingas daugelyje rinkų.
„Volkswagen” augina raumenis
Specialistų susidomėjimo sulaukė ir „Volkswagen” koncepcinis modelis „E-Bulli”. Tai – naujausia dar 2001 metais pristatyto kompaktinio „Microbus” interpretacija.
Hipių laikus primenantis koncepcinis automobilis nustebino erdviu, praktišku ir labai apgalvotai sukurtu salonu, išorės stilistika. Kol kas gamintojų atstovai patys negali atsakyti, ar šis 4 metrų ilgio ir šešis žmones vežti galintis automobilis bus gaminamas.
Beje, jau pasibaigus dviem parodos dienoms, skirtoms tik žurnalistams ir specialistams, paaiškėjo, kad būtent šis modelis sulaukė daugiausia dėmesio ir dažniausiai buvo spaudos puslapiuose (mat „Ferrari FF” nuotraukas išplatino dar iki parodos).
Be to, „Volkswagen Group” pademonstravo, jog, siekdama iki 2018 metų tapti didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja, daug dėmesio skiria ne tik technologijoms, bet ir išorės dizainui.
Todėl garsios italų dizaino studijos „ItalDesign”, kurią prieš pusantrų metų įsigijo „Volkswagen”, stende puikavosi net du koncepciniai modeliai.
Beje, pats kompanijos įkūrėjas Giorgetto Giugiaro yra sukūręs pirmosios kartos „Golf”, „Scirocco”, „Passat” ir „Audi 80”.
Be dėmesio neliko ir „Škoda”, kurios stendo puošmena – artimas serijiniam modeliui „Vision D”, kurio proporcijos labai primena „Octavia”.
Paklaustas, ar tai ir bus kitos kartos „Octavia”, „Škoda” vyriausiasis dizaineris slovakas Jozephas Kabanas išvengė tiesaus atsakymo: „Tai – ne mano sprendimas, bet visko gali būti.”
Dėmesys – ir korėjiečiams
Tuo tarpu tiems, kuriuos labiausiai domina ne elektriniai ar koncepciniai, bet serijiniai automobiliai, netrukus išriedėsiantys į gatves, vertėjo apsilankyti „Hyundai” ir „Kia” stenduose, taip pat atkreipti dėmesį į „Saab 9-5 Sport Combi”, „Volkswagen Tiguan”, „Lexus CT200h”.
Būtent „Huyndai i40” ir „Kia Rio” bene labiausiai nustebino pažanga, kai tenka vertinti dizainą ir salono apdailos kokybę.
Į ką reikėtų kreipti mažiau dėmesio parodoje, norint kuo efektyviau išnaudoti laiką joje? Į ekologiškus užrašus ant automobilių, nes skaitant juos gali apsisukti galva.
Skirtingai nei ankstesnėse parodose, ant automobilių neliko daugybės akį rėžiančių ryškių skaičių, nurodančių, kiek mažai anglies dvideginio jie išmeta į aplinką.
Elektromobiliai iš viso nieko neišmeta, kita vertus, baigėsi rėksmingas meilės gamtai demonstravimas.
Tačiau dabar kiekvienas save gerbiantis gamintojas naujas technologijas arba mažai aplinką teršiančias modelių serijas pavadina specialiais terminais.
Štai BMW turi „Active Hybrid”, „Efficient Dynamics” ir visiškai naują elektromobilių liniją „Active E”.
„Mercedes-Benz” nenusileidžia konkurentams ir siūlo „E-Cell”, „Blue Efficiency” bei „Blue Direct” produktų linijas.
„Kia” savo mažai aplinką teršiančius automobilius vadina „Eco Dynamics”, „Fiat” – „Mylife”, „Citroen” – „Air Dream”, o „Peugeot” – tiesiog „Blue Lion”.
Norint išsiaiškinti, ką šie pavadinimai reiškia ir kokias technologijas žymi, tektų arba ignoruoti kitus gamintojus, arba parodoje praleisti savaitę.
Kai kurie elektra varomi automobiliai iš tiesų įspūdingi, tačiau ir turi trūkumų. Štai „Mercedes-Benz SLS AMG E-Cell”, varomas keturių elektros variklių, kurių bendras pajėgumas yra 533 AG, 100 km per valandą greitį pasiekia per 4 sekundes.
Tačiau vieną kartą įkrovus akumuliatorius užtenka nuvažiuoti tiktai 150 kilometrų.
Šiemet atmosfera džiugesnė
Palyginti su 2009 metų pavasariu, kai aplinka Ženevos parodoje dėl ekonominio sunkmečio buvo netgi labai slogi, šiemet matyti automobilių pramonės atsigavimo ženklų. Kai kurie automobilių gamintojai yra patekę į keistą padėtį – tiekėjai nespėja pateikti reikiamo kiekio detalių. Todėl kai kurių modelių nespėja pagaminti tiek, kiek galėtų parduoti.
Inertiškas automobilių verslas patyrė itin stiprų smūgį 2010 metais, kai prekyba Vakarų Europoje krito iki 14,4 milijono (2007 metais buvo 16,8 milijono).
Tuomet automobilių gamintojai tiesiog nežinojo, ko griebtis: ėmėsi mažinti gamybą, atleido tūkstančius darbuotojų, sustabdė sutartis su tiekėjais. Dabar tenka visko imtis iš naujo.
Tiesa, pinigai į automobilių gamintojų sąskaitas plaukia ne iš Vakarų Europos. Kinija, Rusija, Brazilija, Indija yra tos šalys, kuriose galima uždirbti. Tačiau tikėjimo gamintojams suteikia prognozės, jog jau 2013 metais pardavimas Europoje (neskaitant Rusijos) vėl pasieks maždaug 16 milijonų.
Greta taupių – galingi
Daugelio kolegų nuomone, kompaktiškoje Ženevos parodoje – pati demokratiškiausia aplinka iš visų pasaulyje vykstančių automobilių parodų.
Pavyzdžiui, čia nedominuoja vokiškų mašinų gamintojai, kaip parodoje Frankfurte, prancūzai – kaip Paryžiuje, ar amerikiečiai – kaip Detroite.
Ženevoje noriai dalyvauja įvairios ir nedidelės, ir jau pripažinimą pelniusios dizaino studijos, maži vienetinių automobilių modelių gamintojai „Spyker”, „Koenigsegg” ir kiti. Čia gausu garsių automobilių tobulinimo kompanijų, kurios ne tiktai pakeičia automobilio išvaizdą, bet ir padidina variklių galią, atlieka kitus pakeitimus.
Todėl šalia aplinką tausojančių elektromobilių stovi tiokie monstrai kaip „Brabus”, „Mansory”, „Fab Design” ar „Carlsson”, kurių paruoštų automobilių pajėgumas siekia 600 AG, o apie degalų sąnaudas niekas net neklausia.
Tik skaičiai
Nuo 1905 metų su nedidelėmis pertraukomis organizuojama tarptautinė Ženevos automobilių paroda surengta 81 kartą.
Kiekvienais metais ji vyksta pavasario pradžioje, šiemet – kovo 3–13 dienomis.
16 Šveicarijos frankų (43 litai) – tiek šiemet kainuoja bilietas suaugusiam žmogui (dviem frankais daugiau nei pernai).
Kasmet parodoje akredituojama apie 10 tūkstančių žurnalistų, parodą aplanko apie 700 tūkstančių žmonių.