„Mums būtinas partneris Rusijoje. Patirtis rodo, kad bet kuri įmonė, eksportuojanti maisto produktus į šią rinką, kilus bėdoms pati neįstengia patekti į Rusijos valdžios kabinetus.
Tai – tvarka, kuri užsieniečiams galioja visose Rusijos valdžios institucijose. Juk net oficialaus atsakymo į paklausimą iš jų tenka laukti maždaug mėnesį”, – sakė Eksporto vystymo asociacijos direktorius Vilius Martusevičius.
Pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms bemaž nepasiekiama Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. O jos taikomi eksporto reikalavimai yra ypač griežti.
Susitarė su kaimynais
„Lietuvos pieno ir mėsos produktų gamintojai turėjo problemų Rusijoje vien todėl, kad joje produktams keliami saugos reikalavimai skiriasi nuo tų, kurie keliami ES rinkoje.
Atsiradus kliūčių lietuviškų gaminių eksportas Rusijoje būdavo ilgam, kartais – ir pusmečiui apribotas”, – sakė Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.
Kovo pradžioje Eksporto vystymo asociacija kartu su Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija surengė susitikimą.
Dingstimi jam tapo pernai gruodį pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas. Juo buvo sutarta pradėti profesionalų, abiem pusėms naudingą asociacijų bendradarbiavimą.
Sulaukė svečių
Į Vilnių aptarti įvairių eksporto į Rusiją problemų, susijusių su maisto saugos, kokybės ir veterinarijos reikalavimais, buvo atvykę Rusijos pareigūnai: Mėsos perdirbėjų asociacijos vykdomasis direktorius Dmitrijus Pozdniakovas, jo pavaduotoja Jevdokija Rukavišnikova ir Sankt Peterburgo bei Leningrado srities veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovas Olegas Gromovas.
Susitikime su jais dalyvavo Lietuvos mėsos bei pieno perdirbėjų asociacijų atstovai, žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius.
Problemas kartu aptarė Krekenavos agrofirmos, „Agrovet”, „Pieno žvaigždžių”, „Žemaitijos pieno”, „Marijampolės pieno konservų”, „Univitos” ir kitų Lietuvos mėsos bei pieno perdirbimo įmonių – didžiųjų eksportuotojų į Rusijos rinką atstovai.
Anot O.Gromovo, Rusijos mėsos perdirbėjų ir Eksporto vystymo asociacijų bendradarbiavimas ypač naudingas eksporto plėtrai.
Asociacijoms dirbant išvien eksportui kils mažiau trukdžių, atsiras daugiau Rusijos tarnybų supratingumo, todėl ir iškilusias problemas bus galima išspręsti daug greičiau.
Lengviau įveiks kliūtis
„Viliamės, kad bendradarbiaujant atsiras didesnis pasitikėjimas tų gamintojų produkcija, kuriems atstovauja Eksporto vystymo asociacija.
Rusijos veterinarijos ir fitosantarijos priežiūros tarnybos akyse tai turėtų tapti ir lietuviškų maisto produktų kokybės garantija”, – sakė V.Martusevičius.
Pasak L.Grikšo, bendradarbiaujant asociacijoms, eksportuojančioms įmonėms bus lengviau įveikti biurokratizmą ir perprasti maisto produktų kokybei Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos keliamus reikalavimus ir juos įvykdyti.
Rusijos rinka – svarbi
Maždaug 80 proc. viso Rusijos mėsos ir pieno importo keliauja per Šiaurės Vakarų regioną – Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.
Rusija yra svarbiausia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto šalis. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. sausio–rugsėjo mėnesiais iš Lietuvos eksportuota 6,6 milijardo litų vertės žemės ūkio ir maisto produktų.
Tai 15,8 proc. daugiau negu per atitinkamą 2009 m. laikotarpį. Daugiausia žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota į Rusiją: 26,6 proc.