Krizės pradžioje prasidėjęs skandinavų pinigų atoslūgis ekonomikai atsigaunant ne tiktai neslūgsta, bet ir greitėja. Per Baltiją iškeliauja ir už anksčiau išduotas paskolas sugrįžusios lėšos, ir indėliai.
Jie negrįžta į Lietuvos ekonomiką ir nevirsta didesniais atlyginimais darbuotojams ar papildomais užsakymais verslininkams. Bankai teigia nerandantys, kam būtų galima saugiai paskolinti pinigų Lietuvoje.
„Niekas neskuba skolintis: investicinius projektus verslininkai yra nugrūdę į stalčius. Bankai pinigų turi, bet negali jų tinkamai įdarbinti.
Jei pinigai guli nepaskolinti, jie nuostolingi. Juos tenka investuoti į vertybinius popierius arba grąžinti skolas”, – aiškino „Swedbank” kapitalo rinkų padalinio Lietuvos vadovas Tomas Andrejauskas.
Jo žiniomis, prasidėjus krizei užjūrio bankai savo padaliniams Lietuvoje pinigus skolino už gerokai didesnes palūkanas nei anksčiau.
Nepriklausomas analitikas Stasys Jakeliūnas svarsto, kad pinigai iš Lietuvos iškeliauja dėl itin sugriežtėjusių bankų reikalavimų skolintojams.
Pagreitis didėja
Nuo 2008-ųjų pabaigos iki šių metų sausio Lietuvos komerciniuose bankuose iš euro zonai nepriklausančiose šalyse įsikūrusių savininkų pervestų pinigų sumažėjo 13 mlrd. litų – daugiau nei perpus.
Dauguma šių lėšų yra didžiųjų Lietuvos bankų savininkų pinigai. Švedijoje ir Danijoje registruotiems bankams priklauso SEB, „Swedbank”, „DnB Nord”, „Danske” ir „Nordea”.
Pinigų pervedimai pastaruoju metu tik greitėja. Vien šių metų sausį į užjūrį iškeliavo 2 mlrd. litų, beveik tiek pat – paskutinį 2010 metų ketvirtį.
Užpernai – pirmaisiais krizės metais – į Skandinaviją grįžo 5 mlrd. litų, pernai – 6 mlrd. litų.