Už savo vargus jis per metus gauna apie 110 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių, pats moka už savo sveikatos draudimą ir gyvena trijų kambarių bute sovietinės statybos daugiabučiame.
Valstybei vadovaujantis V.Dombrovskis uždirba mažiau nei kai kurie Vakarų Europoje tvarką prižiūrintys policininkai – bet ne visi Latvijos pareigūnai verčiasi taip kukliai.
Pavyzdžiui, Europos Komisijos narys Andris Piebalgas per metus uždirba beveik 860 tūkst. litų – aštuonis kartus daugiau už premjerą. Latvių teisėjas Europos Teisingumo Teisme gauna tiek pat. Ir tokia alga yra didelė ne tik Latvijos standartais – tai trečdaliu daugiau nei JAV Aukščiausiojo teismo pirmininko uždarbis. Priedai irgi neblogi – papildoma suma būstui ir gyvenimo išlaidoms, maždaug 15 tūkst. litų metinis priedas už kiekvieną išlaikomą vaiką, apie 25 tūkst. litų pramogoms ir dosni pensija.
Nieko nuostabaus, kad tarnautojai iš Rytų Europos entuziastingai traukia ieškoti laimės ir darbo Europos Sąjungos institucijose.
Nuo ES išsiplėtimo į buvusio komunistinio bloko šalis 2004-aisiais, Europos Komisijoje pradėjo dirbti per 4,7 tūkst. Rytų Europos piliečių. Šiuo metu jie sudaro maždaug šeštadalį komisijos darbo jėgos ir šiek tiek viršija kvotą, kurią ši nustatė siekdama integruoti naująsias nares.
Komisijoje administracinį darbą dirba beveik 150 latvių, gaunančių mažiausiai 50 proc. didesnę algą už savo premjerą. Ant žemiausio administracinio laiptelio stovi 288 rumunai – jų daugiau nei vokiečių, prancūzų ir britų kartu sudėjus.
Kol nacionalinės 27 Europos Sąjungos narių vyriausybės dėl krizės turėjo imtis skaudžių taupymo priemonių – neretai ir valstybės tarnautojų sąskaita – Briuselio algos nesumažėjo. ES už tai sulaukė jau pažįstamos kritikos – kad jos biurokratai yra visiškai atitrūkę nuo visą žemyną ištikusių ekonominių vargų.
Didelės algos ir netgi nežymus jų augimas tampa problema, kai Briuselis įsakinėja tokioms šalims kaip Graikija mažinti išlaidas ir retinti darbuotojus viešajame sektoriuje, teigia Europos politikos studijų centro Briuselyje specialistas Jorge Nuñezas Ferreras.
„Tai puikus jų atitrūkimo simbolis, – sako jis. – Kai jie stebi kitas šalis, nurodinėja, ką daryti su savo biudžetų deficitais, liepia mažinti išlaidas, mažinti viešąjį sektorių ir algas, mano reakcija būna tokia – o kaip jūsų algos?“
Europos Sąjunga jau seniai sprendžia dilemą, kiek mokėti savo parlamento nariams, biurokratams, teisėjams ir kitiems darbuotojams. Susiejus algą su kiekvieno žmogaus tėvynės ekonomika bei atlyginimų sistema, išeitų, kad už tą patį darbą būtų mokama ekstravagantiškai skirtingi užmokesčiai. O susiejus su Vakarų Europos standartais gaunasi tai, ką galima pavadinti V.Dombrovskio efektu.
Pasak Europos Komisijos vicepirmininko Marošo Šefčovičiaus, atsakingo už administraciją ir algas, dabartiniai atlyginimai yra visiškai adekvatūs tarptautiniams darbams, kuriuos dirbantys aukšti pareigūnai turi išlaikyti namų ūkius dviejose šalyse.
„Komisija tikrai nemoka daugiau už Tarptautinį Valiutos Fondą ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją“, – sako jis, pridurdamas, jog dosnių algų reikia dar ir tam, kad būtų galima prisivilioti aukštos kvalifikacijos kandidatus.
Atlyginimų neatitikimas labiau pastebimas Rytų Europos šalyse, kurių piliečiai stodami į ES tikėjosi, kad jų algos pakils iki Vakarų Europos lygio. Tačiau ekonomikos krizė atitolino šį tikslą, privertusi nurėžti netgi premjero atlygį. 2009-aisiais latviai ministro pirmininko algą sumažino 20 proc. ir nuo to laiko ji nedidėjo.
39 metų V.Dombrovskis, kuris 2009-aisiais atsisakė Europos Parlamento nario vietos ir tris kartus už dabartinę didesnės algos, į visa tai žiūri filosofiškai. „Viskas reliatyvu, – sako jis apie savo atlyginimą. – Jis mažesnis lyginant už Europos Parlamento ar kitų premjerų algomis, bet Latvijos kontekste ne toks ir mažas“.
Vis dėlto jis priverstas pridurti: „Nominaliai dabar aš uždirbu mažiau nei 2003-aisiais, kai buvau finansų ministras“.
Panašiai mąsto ir Latvijos atstovas Europos Sąjungoje Normundas Popenas. „Finansų krizė privertė mažinti atlyginimus daugelyje šalių ir ne tik naujose šalyse kaip Estija, kuri tai padarė pati pirma, ar Rumunija, – sako jis. – Algas mažino ir Airija bei Graikija“.
R.Popenas neseniai prisijungė prie komisijos kaip generalinio direktoriaus pavaduotojas regioninei politikai. Šis postas atlyginamas penkis kartus dosniau nei V.Dombrovskio. Jis tvirtina, kad nors pinigai taip pat buvo veiksnys sprendžiant, ar keisti darbą, jam daug svarbiau buvo naujo darbo ES institucijoje iššūkis.
O V.Dombrovskis sako, kad jam algos kėlimas kol kas nenumatomas, bent jau šiemet. Jis netgi sumišta, paklaustas, ar jo darbas pakankamai vertinamas.
„Aš nesiskundžiu, labai ačiū“, – atsako jis.