Vilniuje ir Briuselyje Lietuvos vardu pristatydama nacionalinę ES III energetikos paketo įgyvendinimo versiją, Vyriausybė mojuoja korta, kurios rankose formaliai dar neturi.
Vyriausybės pasirinktas magistralinių dujotakių atskyrimo iš AB „Lietuvos dujos“ modelis, kurį Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pernai spėjo pakrikštyti „apiplėšimu“, o ES pareigūnai ir Vakarų žiniasklaida vadina „radikaliausiu III paketo įgyvendinimo variantu“, formaliai tėra Seimui svarstyti pateikti dviejų įstatymų projektai.
Naujos Gamtinių dujų įstatymo, taip pat Gamtinių dujų įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektų redakcijas Vyriausybė pateikė parlamentui tik vasario pradžioje.
Tėvynės Sąjungos-Krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma teigia, esą vėluodama Lietuva neišsiskiria iš daugelio ES šalių. „Ir toliau neskubėsime, kadangi svarstant šią problemą svarbiausia nepadaryti klaidų“, - teigia J.Razma.
Jo požiūriu, racionaliausia visų pirma būtų apsvarstyti naują Energetikos strategijos redakciją, kurios projekto Seime dar nėra, įvertinti galimybę pasirašyti tarppartinį nacionalinį susitarimą dėl energetikos ir tik tada imtis dujų sektorių reformuojančių įstatymų. „Būtų puiku, jeigu šitai pavyktų nuveikti iki šio Seimo kadencijos pabaigos“, - sako J.Razma.
„Reikia kalbėtis su „Gazpromu“, - telefonu iš Briuselio tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos pažangos partijos atstovas Dainius Budrys. Jis teigia, kad Vyriausybė pateikė savo pertvarkos versiją, kurios „nederino nei Seimo komitete, nei konsultuodamasi su valdančiosios koalicijos partneriais. O štai „Lietuvos dujų“ atstovai, taip pat ir ponas Golubevas (AB „Lietuvos dujos“ valdybos pirmininkas ir „Gazpromo“ valdybos pirmininko pavaduotojas. - VŽ), jų iniciatyva lankęsi mūsų komitete, sako esą pasirengę diskutuoti, tačiau su jais niekas nebendrauja“, - sakė D.Budrys.