„Tai yra tik pirminė diskusija. Paletė siūlymų buvo labai įvairių: nuo ribojimų iki siūlymų palikti taip, kaip yra. Kol kas nuspręsta, kad reikia kažką daryti, bet neperlenkti lazdos“, - sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.
Pasak kanclerio, apie galimas sumas, nuo kurių būtų galimi ribojimai, dar nekalbėta, esą šiuo diskusijų etapu tam dar per anksti.
„Nuostatoms griežtai riboti tam tikra suma atsiskaitymus Vyriausybėje lyg ir nebuvo pritarta, bet (aptartos - ELTA) papildomos priemonės, kurios padidintų skaidrumą, ir Mokesčių inspekcija gautų daugiau informacijos. Tam tikrais atvejais, jeigu ūkio subjektai yra pagaunami už tam tikrus buhalterinės apskaitos ir mokesčių įstatymų pažeidimus, tai galbūt jiems būtų galima taikyti tam tikrus apribojimus atsiskaitymams grynaisiais pinigais“, - kalbėjo D. Matulionis.
Pasak kanclerio, atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nepažeistų Europos Sąjungos teisės. Tam tikri ribojimai jau egzistuoja Italijoje, Graikijoje, Bulgarijoje.
„Mes pastebime problemą. Lietuvoje yra didelis mastas atsiskaitymų grynaisiais pinigais, o grynieji pinigai yra ta terpė, kurioje auga šešėlinė ekonomika, vadinamoji neapskaityta ekonomika, kontrabanda, nelegalus darbas, atlyginimų mokėjimas vokeliuose, mokesčių vengimas“, - sakė D. Matulionis.
Tuo tarpu pasitarime dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius tokios kovos su šešėliu priemonės nesureikšmina.
„Manau, kad tai kelintos eilės priemonė, bet ne pirmoji (kovai su šešėliu - ELTA)“, - teigė A.Misevičius pirmadienį žurnalistams.
Apie atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekio mažinimą prabilta sausio pabaigoje, po premjero Andriaus Kubiliaus ir „Swedbank“ atstovų susitikimo. Tuomet Vyriausybės vadovo patarėjas Mykolas Majauskas dėstė, kad didelė grynųjų pinigų apyvarta yra palanki terpė šešėlinei ekonomikai.
Pirmadienį pasiūlymai grynųjų pinigų apyvartai mažinti svarstyti Vyriausybės pasitarime.
Statistinis lietuvis, pasak A.Misevičiaus, turi 23 litų banknotus, o tai yra beveik perpus mažiau nei statistinis euro zonos gyventojas.
„Grynųjų pinigų kiekvienam žmogui Lietuvoje nėra jau tiek daug, palyginti su Europos Sąjunga, - mes banknotų litais turime kone perpus mažiau negu statistinis euro zonos gyventojas turi eurų. Ten daugiau nei 40 įvairių nominalų banknotų, o pas mus šiek tiek daugiau nei 20“, - kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.
Jis paaiškino, kad žmonių pasirinkimas atsiskaitinėti grynaisiais ar ne priklauso nuo racionalių faktorių. Jie renkasi tai, kas pigu ir patogu.
„Visuomenė paprastai yra racionali, renkasi tai, kas jai yra pigu, priklausomai nuo to, kokia yra infrastruktūra, jeigu ji yra patogi ir tinkama, tokiais atvejais daugiau naudojama ne grynųjų, o jeigu mažiau patogi infrastruktūra, daugiau naudojama grynųjų. Jeigu grynųjų administravimas pigesnis, tada naudojame daugiau grynųjų. Tai yra susiję tarpusavyje“, - sakė A.Misevičius.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario, didėjant negrynųjų pinigų apyvartai susidarytų prielaidos galimai pigti bankinėms paslaugoms. Jos Lietuvoje ir taip yra vienos pigiausių Europoje.
„Tačiau nenorėčiau sukurti to, kad bankai būtų vienintelė vieta, per kur galima vykdyti atsiskaitymus, tai sudarytų monopolines galimybes nustatyti neadekvačias kainas“, - sakė A.Misevičius.
Vyriausybės aktyviai judinamas projektas apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais neturėtų sukelti jokio socialinio nepasitenkinimo, kadangi kasdieniai žmonių pirkiniai - maisto produktai, vaistai, atsiskaitymai už komunalinius patarnavimus - būtų leidžiami grynaisiais pinigais, tačiau nekasdieniai - nuo kelių šimtų litų ir daugiau - turėtų būti apriboti vien elektroniniais pavedimais, pažymi ekonomistas, socialinių mokslų daktaras prof. Romas Lazutka.
„Taigi nėra jokių argumentų, absoliučiai jokio skirtumo, ar atsiskaitymai galėtų būti vykdomi grynaisiais pinigais, ar kortele. Kad nekiltų nepasitenkinimas, Seimas galėtų nurodyti konkrečias prekių ir paslaugų grupes, už kurias yra privalomi atsiskaitymai elektroniniu būdu. Gyventojams ar verslui galima pradžioje nustatyti tą sumą pakankamai aukštą, o vėliau palaipsniui ją žeminti. Argumentų „prieš“ praktiškai nėra, o argumentai „už“ - yra labai stiprūs. Tai ir gebėjimas žymiai geriau kontroliuoti šešėlinę ekonomiką, o po to eina ir tie patys saugumo dalykai, kadangi sumažės apiplėšimų lygis“, - pirmadienio popietę naujienų agentūrai ELTA sakė R. Lazutka.
Ekonomisto tikinimu, iki šiol pernelyg paplitęs atsiskaitymas grynaisiais pinigais kenkia šalies ekonomikai, kadangi didėja nelegalių atsiskaitymų rizika, o taip pat ir trukdo sklandžiam valstybės institucijų darbui, kadangi tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prireikus patikrinti atliktus mokėjimus yra kur kas sudėtingiau tikrinti grynųjų pinigų operacijas.
„Tai, jokiu būdu, nebus kasdienis maisto pirkimas. Šioje vietoje niekas nesikeičia. O tie pirkiniai, kurie siekia kelis šimtus ar tūkstantį litų ir daugiau, tai juk žmonės tokių pirkinių nedaro kas antrą dieną, ir niekas čia neturėtų pasikeisti. Žinoma, gyventojams reikia ir pereinamojo laikotarpio, švietimo kampanijos, ir su tuo bus puikiai susitvarkyta. Reikia pratintis prie civilizacijos. Tie nepatogumai, kurie būtų sudaryti atliekant bankinius pavedimus, būtų atsverti tų galimybių, kurie leistų kontroliuoti šešėlinę ekonomiką“, - teigė R. Lazutka.
Ekonomikos analitiko aiškinimu, šiuo metu Vyriausybės puoselėjami planai įvesti apribojimus tik labai dideles sumas siekiantiems pirkimams turėtų būti peržiūrimi, kadangi apribojimai galėtų būti įteisinti ir atsiskaitymams už kur kas mažesnes sumas, o ypač dėl to, jog legalias pajamas ir banko sąskaitą turinčiam asmeniui tai neturėtų sudaryti visiškai jokių nesklandumų.
„Žmogui, kuris neturi nelegalių pajamų, grynieji pinigai - nereikalingi. Jam nėra jokio poreikio atsiskaityti grynaisiais pinigais. Ar atsiskaitymus vykdo smulkusis ar stambus verslas - taip pat nėra jokio skirtumo. Palyginkite, jeigu stambus ir jis prekiauja maisto produktais, tai juk jis be grynųjų pinigų gali ir neišsiversti, tuo tarpu jeigu smulkusis, bet užsiima prekyba automobiliais... Tai kodėl tas smulkusis verslas negali atsiskaityti sąskaita banke?“, - pabrėžė R. Lazutka
Tuo tarpu akivaizdžiai padidėsiančios bankų darbo apkrovos bei išsiplėtęs jų klientūros ratas, eksperto tikinimu, neturėtų atnešti jokių nuostolių patiems gyventojams, tačiau būtina išsireikalauti, kad bankai nepiktnaudžiautų susidariusia padėtimi.
„Bankai šį projektą palaiko, kadangi nori didesnių pinigų pervedimų bei padidėsiančio jų klientų skaičius. Tačiau jeigu bus daugiau klientų ir tos pačios operacijos turėtų atpigti. Bet čia vėl būtų galima derėtis ir žiūrėti, kalbėti su pačiais bankais. Tačiau grįžtu prie tos minties, kad pas mus vis dėlto viskas vis vien vyksta necivilizuotai. Jeigu mes važiuotumėm nuo Vakarų į Rytus, pastebėtumėm, kaip keičiasi situacija. Pavyzdžiui Anglijoje ir Airijoje, kur įprasta eiti į vadinamuosius „pubus“, tai žmonės stovi prie bankomatų eilutėse ir laukia, kol galės nusiimti 5-10 svarų, kadangi jie grynųjų nesinešioja“, - patikino R.Lazutka.