Lietuvos nuomone, tarptautinis Baltarusijos AE projekto poveikio aplinkai vertinimo procesas nebaigtas, nes Baltarusija nėra atlikusi savo šalyje planuojamos statyti AE PAV pagal visuotinai priimtas tarptautines teisines normas, nėra organizavusi šio projekto viešųjų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių Lietuvos ir Baltarusijos konsultacijų, kaip to reikalauja ESPO (Jungtinių Tautų Organizacijos Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste - ELTA) konvencija.
Lietuva pakartotinai prašo Baltarusijos Respubliką vadovautis tarptautinėmis konvencijomis ir atsakyti į visus Lietuvos keliamus klausimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės projekto, organizuoti tinkamus viešuosius svarstymus Lietuvoje ir dvišales Lietuvos-Baltarusijos konsultacijas.
Baltarusijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas po susitikimo su užsienio reikalų viceministru Evaldu Ignatavičiumi nebuvo linkęs komentuoti įvykių. Anot jo, nota dar pirmadienį bus perduota Baltarusijos užsienio reikalų ministerijai, ją išanalizuos atitinkamos institucijos ir tik tada Minskas pateiks savo poziciją.
Tuo tarpu Baltarusijos vyriausybės pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška pirmadienį yra pareiškęs, kad Baltarusija nekeis planų statyti atominę elektrinę dėl situacijos Japonijoje.
"Priimdami sprendimą statyti Baltarusijoje AE, mes atsižvelgėme į visus saugumo reikalavimus. Parenkant statybos aikštelę buvo turimas omenyje ne mažesnis kaip 8 balų teritorijos seismingumas", - sakė jis.
Anot pareigūno, būsimos jėgainės reaktorius - vienas saugiausių pasaulyje. "Daugelyje kaimyninių šalių buvo atlikta Baltarusijos AE statybos projekto ekspertizė. Į visas pastabas atsižvelgta", - patikino V. Semaška.
Baltarusiai planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino arba Mogiliovo srityje, primena ELTA. Pirmenybė teikiama Astravo aikštelei Gardino srityje. Atstumas nuo šios vietos iki Lietuvos sienos - 23 kilometrai. Pradėti statyti elektrinę numatoma 2010 m., o eksploatuoti pirmąjį reaktorių - 2016 metais.
Šios planuojamos atominės elektrinės Baltarusijoje veikla gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos aplinkai, nes ją eksploatuojant bus pakeistas Neries upės hidrologinis režimas, taip pat galima radionuklidų pernaša tiek vandeniu, tiek oru. Jeigu įvyktų reaktoriaus avarija, kiltų grėsmė mūsų šalies aplinkai ir gyventojų sveikatai.
Šiuo metu jau pradėti įgyvendinti AE infrastruktūros darbai, prie AE statymo prisideda rusai, kitų Europos šalių atstovai. Šiuo metu panaudojama pirmoji jėgainės statymo finansinė injekcija.
Naują elektrinę Kaliningrado srityje, Ragainės (Nemano) rajone, statyti nori ir Rusija.
Pirmadienį Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Vladimiras
Semaška pareiškė, kad įvykus avarijoms atominėse
jėgainėse Japonijoje, nesikeičia Minsko planai statyti atominę
elektrinę.
„Saugumo klausimams mes skirsime itin didelį dėmesį“, -
pareiškė V.Semaška žurnalistams pirmadienį.
Jis pabrėžė, kad vienas reikalavimų pasirenkant aikštelę jėgainės statybai yra teritorijos seismingumas.
„Mes apskaičiavome projektą, turėdami omenyje ne mažiau kaip 8
balų seisminį atsparumą“, - sakė V.Semaška, pažymėdamas, kad
„tokių zonų Baltarusijoje nėra“.
„Kai mes rinkomės jėgainės tipą, žiūrėjome, kad ji būtų
labai saugi“, - pažymėjo pirmasis vicepremjeras.
Jis priminė, kad Baltarusija pasirinko Rusijos variantą, „kur
atsižvelgta į visus nenumatytus momentus“.
V.Semaška taip pat pridūrė, kad šio tipo jėgainė „turi
aktyvias ir pasyvias gaudykles“.
Be to, pažymėjo pirmasis vicepremjeras, projekto techniniuose ir
ekonominiuose dokumentuose „yra labai atsakingas ir svarbus skyrius,
susijęs su atominės elektrinės poveikiu aplinkai“.
Šiuo klausimu, pabrėžė V.Semaška, „buvo atlikta šio projekto
ekspertizė Baltarusijoje, gretimose šalyse, mes atsižvelgėme į
visas pastabas“.
Pirmasis vicepremjeras pareiškė, kad Baltarusija tikisi
pasirašyti susitarimą su Rusija dėl atominės elektrinės statybos
kovo 15 dieną Minske.