Varva pro stogą, nėra nei vonios, nei dušo, nei tualeto, o dviem kambariais tenka dalintis penkiems šeimos nariams. Bet užtat būstas nuosavas!
Regis, tokią kainą lietuviai moka už tai, kad bet kokiomis sąlygomis turėtų būstą be paskolos.
Kitaip nei olandai, švedai, danai ar britai, kurie butą arba nuomojasi, arba perka už paskolą, tačiau gyvenimo kokybe išvis nesiskundžia.
Daugiau nei Lietuvoje nuosavų būstų Europos Sąjungos šalyse yra tik Rumunijoje, ir šios šalies gyventojai būsto kokybe skundžiasi labiausiai.
Tokias išvadas ką tik pateikė Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat”, ištyrusi gyvenamąją aplinką ES šalyse 2009 metais.
Lietuviai – namų šeimininkai
Gali skambėti neįtikėtinai, bet Lietuvoje 80 proc. šeimų gyvena nuosavame būste, kuris jiems priklauso be jokių paskolų.
10 proc. gyventojų yra paėmę būsto paskolą, o likę būstą nuomojasi – dažniausiai lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės.
Būtent tai varžo bet kokius Vyriausybės bandymus įsukti renovacijos procesą. Namai yra pačių gyventojų reikalas ir tik jie turi teisę spręsti, kaip tvarkytis savo būste.
Paradoksas, bet tikrais šeimininkais savo būstuose tapę lietuviai iki šiol labiausiai nori, kad kas nors už juos išspręstų jų būsto problemas – duotų pinigų ir suremontuotų kiaurą stogą ir apšiltintų sienas, įrengtų tualetus ir vonias.
Kas kita – išsivysčiusiose Europos šalyse.
Daugelyje jų bent trečdalis šeimų būstus nuomojasi.
Skandinavijoje, Olandijoje, Britų salose labiausiai paplitusios būsto paskolos – jas šiose šalyse yra paėmę daugiau negu pusė namų ūkių.
Lietuviams tenkanti būsto paskolų dalis yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Verkšlena be reikalo
„Eurostat” apskaičiavo, kiek kainuoja būstą išlaikyti. Daugelis lietuvių sakytų, kad pernelyg brangiai.
Tik italai, ispanai, bulgarai, lenkai, vengrai, rumunai, kipriečiai ir maltiečiai labiau nei lietuviai virkauja, kad jiems pernelyg brangu išlaikyti būstą.
Bet statistika viską apverčia aukštyn kojomis.
Bent Ispanijos, Rumunijos, Bulgarijos, Italijos gyventojai turi pagrindo piktintis didelėmis išlaidomis būstui.
Statistikos duomenimis, tik vos daugiau nei 5 proc. lietuvių būstui išlaikyti – paskoloms, komunaliniams mokesčiams – skiria daugiau nei 40 proc. šeimos pajamų.
Pagal šį rodiklį lietuviai yra tarp mažiausiai būstui pinigų išleidžiančių europiečių.
„Eurostat” ekspertų nuomone, 40 proc. visų pajamų dalis, tenkanti vien būstui, yra riba, rodanti, kada išlaikyti namus tampa per brangu.
Pigiau nei lietuviams išlaikyti būstą kainuoja estams, suomiams, prancūzams, airiams, kipriečiams, maltiečiams.
O štai net 15–25 proc. rumunų, britų, graikų, vokiečių ir danų būstui išlaikyti išleidžia daugiau nei 40 proc. visų pajamų.
Beje, danai ir vokiečiai čia yra neabejotini lyderiai, tačiau patys šių šalių gyventojai nemano, kad būstą išlaikyti jiems yra brangu. Atvirkščiai.
Lietuvis paaiškins – visos vidutinės lietuvio, turinčio nuosavą būstą, pajamos gali būti kur kas mažesnės nei pusė vokiečio ar dano pajamų, likusių sumokėjus paskolą, komunalinius ir kitus mokesčius už būstą.
Namai – su trūkumais
Nors įgyvendinome svajonę turėti nuosavą būstą, tai toli gražu nėra svajonių namai.
Varva pro stogą? Taip. Nėra, dušo, vonios, tualetas lauke? Neretai – taip. Jau nekalbant apie tai, kad pusė lietuvių, pagal Europos standartus, daugiabučiuose gyvena lyg silkės statinėje.
Sovietmečiu statyti daugiabučiai iki šiol sudaro didžiausią Lietuvos gyvenamojo fondo dalį. Juose gyvena 55 proc. šalies gyventojų.
Daugiau – tik Latvijoje, Estijoje ir Ispanijoje. Likę šalies gyventojai turi nuosavus arba sublokuotus namus.
Bet geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.
Dar labiau susispaudę nei lietuviai gyvena latviai, rumunai, vengrai ir lenkai. O daugiausia erdvės namuose turi ispanai, olandai, airiai, kipriečiai.
Net penktadalis namų ūkių Lietuvoje turi rūpesčių dėl kiauro stogo, 15 proc. neturi kur nusiprausti, 17 proc. naudojasi tualetu lauke.
Be to, beveik dešimtadaliui namuose per tamsu.
Nieko tokio – užtat tualeto namie neturi net ketvirtadalis bulgarų ir 40 proc. rumunų.
Tiek pat čigonų neturi ir dušo ar vonios.
Neturi kur nusiprausti daugiau latvių nei lietuvių, o kiauri stogai kamuoja daugelį posovietinio bloko šalių gyventojų.
Kai gyventi per ankšta ir per brangu
Laikoma, kad žmonės gyvena ankštai, kai jų būstas netenkina vienos iš šių sąlygų:
dviejų asmenų šeimai tenka mažiau nei vienas kambarys;
vyresni nei 18 metų asmenys neturi atskiro kambario;
skirtingų lyčių vyresni nei 12 metų vaikai neturi atskirų kambarių;
porai vaikų iki 12 metų arba tos pačios lyties porai vaikų iki 17 metų nėra atskiro kambario.
Būstas laikomas per brangiu, kai jam išlaikyti – paskolai ar nuomai ir komunaliniams mokesčiams sumokėti šeima išleidžia daugiau nei 40 proc. visų savo pajamų.
Plėstis yra kur
Remigijus Pleteras
„Ober-Haus” Būsto departamento direktorius
„Eurostat” statistika nestebina ir ji daugmaž atitinka realią padėtį Lietuvoje. Man iki šio yra įstrigęs skaičius – 24 kvadratiniai metrai.
Būtent toks gyvenamasis plotas Lietuvoje tenka vienam gyventojui. Išsivysčiusių Europos šalių vidurkis – per 40 kvadratinių metrų.
Tai, kad gyvename ankštai, – tikra tiesa. Taip yra todėl, kad nuo sovietmečio laikų Lietuvoje taip ir nebuvo pradėta masiškai statyti būstų.
Kad būsto poreikis augs – akivaizdu. Jeigu jau siekiame pasivyti Europą ekonomikos rodikliais, vysimės ir gyvenimo kokybe.
Lietuvoje būsto nuomos rinkos taip pat beveik nėra. Pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių žmonės turi po kelis butus ir juos ilgam nuomoja šeimoms – tai labai normalus verslas. Lietuviams daug svarbiau turėti nuosavą būstą. Nuoma nelaikoma rimtu gyvenimo būdu.”