To siekiančiai Lietuvai rasti palaikymą Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bus sunkiau.
„Seniai buvo žinoma, kad jeigu, neduok Dieve, kurioje nors atominėje elektrinėje kas nors atsitiktų, atominės energetikos pramonė sustotų bent dešimtmečiui”, – tvirtino Lietuvos energetikos instituto direktorius Jurgis Vilemas.
Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian” rašo, jog ir valdžia, ir verslininkai yra sunerimę, kad žinios apie tokias nelaimes, kokia nutiko Japonijoje, pristabdytų planus šalyje pastatyti dešimt naujų atominių elektrinių.
Panašiai nuogąstauja ir JAV dienraštis „The Wall Street Journal”. Jis primena, kad 1979 metais užsiliepsnojus atominei elektrinei Pensilvanijoje šalies vyriausybė naujų atominių elektrinių statyti neleido trisdešimt metų.
J.Vilemo teigimu, įvykiai Japonijoje neprilygsta Černobylio atominės elektrinės sprogimui 1986 metais, tačiau iki to nedaug trūksta.
„Smūgis visai atominei energetikai bus didžiulis, įtakos nepajus tik Kinija ir Indija. Nelabai jautri bus ir Rusija.
Bet triukšmas pasaulyje bus didžiulis. Sujudės žalieji, gamtosaugos organizacijos.
Visuomenės ir politikų nuomonė apie atomines elektrines sparčiai keisis į neigiamą.
Iki šiol ES laikėsi tokios nuomonės: „Plėtokite, vyrai, atominę energetiką kaip norite, tačiau finansinės paramos nebus.” Dabar būti neutraliam bus sunkiau, prastumti sprendimus irgi nebus lengva”, – svarstė J.Vilemas.
Savo ruožtu elektrinę Lietuvoje statyti norinčio investuotojo ieškančios komisijos narys Virgilijus Poderys netiki, kad įvykiai Japonijoje ryškiau paveiks Lietuvą.
„Nemanau, kad tai turės didelės tiesioginės įtakos. Japonijos įvykiai susiję su išskirtinio stiprumo žemės drebėjimu. Nemanau, kad kas nors galėtų numatyti tokį žemės drebėjimą Lietuvoje”, – sakė V.Poderys.
Kad įvykiai Japonijoje neturėtų paveikti Lietuvos, tvirtina ir visuomenės nuomonių tyrėjų „Vilmorus” vadovas Vladas Gaidys.
„Apklausa šiandien parodytų, kad atominės elektrinės šalininkų sumažėjo.
Bet po pusmečio, manau, Japonijos įvykiai bus beveik pamiršti. Nuomonę apie naują atominę lems kiti veiksniai – ar dėl jos atpigtų elektra, kiek būtų sukurta darbo vietų ir panašiai”, – mano V.Gaidys.
Jis prisiminė, kad, praėjus 3 metams po Černobylio katastrofos, du trečdaliai Lietuvos gyventojų manė, jog Ignalinos atominė elektrinė turėtų dirbti toliau.
Šis palaikymas niekada neatslūgo, nors 2001-ųjų apklausoje 64 proc. šalies žmonių pripažino tikintys, jog elektrinėje gali įvykti rimta avarija.