B.Obamos įvestą visuotinį sveikatos draudimą amerikiečiai laiko neleistinu valdžios kišimusi į jų reikalus

Praėjus beveik metams nuo JAV prezidento Baracko Obamos pasiūlyto sveikatos apsaugos reformos įstatymo įsigaliojimo, amerikiečių, nepritariančių šiam valdžios sprendimui, tik daugėja. Šiuo metu reformą, kuria siekta suteikti sveikatos draudimą kuo didesniam kiekiui jo neturinčių piliečių, neigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustų JAV gyventojų.

Nepaisant to, kad kūdikių mirtingumas JAV daug didesnis nei daugumoje išsivysčiusių šalių, gyvenimo trukmė – trumpesnė, o daugiau nei 46 proc. fizinių asmenų bankrotų paskelbiama dėl to, kad žmonės nepajėgia susimokėti gydymo išlaidų, po rinkimų daugumą Atstovų rūmuose užsitikrinę respublikonai žada padaryti viską, kad didžiausiu prezidento laimėjimu laikytas įstatymas būtų atšauktas.

Susidūrę su demokratų opozicija Senate, įstatymo priešininkai atsigręžė į teismus tikėdamiesi kad „Obamosauga“ bus paskelbta prieštaraujančia konstitucijai. Du federaliniai apygardų teisėjai jau įvertino įstatyme numatytą reikalavimą, kad visi gyventojai privalės įsigyti sveikatos draudimą, kaip antikonstitucinį. 

Savo ruožtu į kovą su prezidentu kyla ir valstijos, kuriose dominuoja dešiniųjų pažiūrų gyventojų. Aliaskos gubernatorius Seanas Parnellas pareiškė nevykdysiantis įstatyme numatytos reformos.

Matydami tokį amerikiečių pasipriešinimą tuo, ką jie laiko prigimtine piliečio teise į sveikatos apsaugos sistemos teikiamas paslaugas, daugelis kitų šalių gyventojų tik kraipo galvas – kaip sveiko proto žmogus gali priešintis lengvai prieinamam ir mažiau kainuojančiam gydymui?

Kanadoje gimęs, tačiau dėl sėkmės JAV pripažinimo visame pasaulyje susilaukęs paauglių dievaitis Justinas Bieberis žurnalui „Rolling Stone“ neseniai pareiškė, kad Amerikos sveikatos apsauga yra „blogis“.

Didžiosios Britanijos kairiųjų dienraštis „The Independent“ niekuomet nepraleidžia progos savo skaitytojams priminti, kad britai turėtų jaustis nepaprastai laimingi, kad turi visuotinį sveikatos draudimą, nes juk galėtų būti taip blogai, kaip Amerikoje. 

Kas skatina amerikiečius atsisakyti valdžios globos ir jos siūlomų paslaugų, kai daugelis Europos šalių jos trokšta?

Los Andžele gyvenantis politologas ir pilietinio švietimo specialistas Darius Udrys gerai pažįsta abi tradicijas – ir europietišką, ir amerikietišką. Pasak jo, amerikiečiai nelinkę vienas kito prievartauti ir pasikliauti valstybe: „Čia labai gerbiama žmogaus pasirinkimo laisvė.“

Jam pritaria ir Fort Majerse (Florida) gyvenantis lietuvių kilmės advokatas Davidas Shestokas. Anot jo, nepasitikėjimo valdžia tradicija JAV yra daugiau nei 200 metų senumo: „Amerikiečiai nepasitiki vyriausybe nuo tų laikų, kai išsivadavo iš britų valdžios. Šia prasme nėra skirtumo, ar valdžia vietinė, ar kolonijinės imperijos. Amerikiečiai linkę manyti, kad teisingas valdžios vaidmuo visuomenėje yra suteikti saugumą ir sąlygas individo sėkmei.“ 

Tiek D.Udrio, tiek D.Shestoko nuomone, pasaulyje kaip siekiamybė dažnai pateikiamas gerovės valstybės modelis, praktikuojamas Skandinavijos šalių, amerikiečiams nebūtų priimtinas. Dėl to bet kokie bandymai amerikietišką sveikatos apsaugos sistemą priartinti prie europietiškos pasitinkami su nepasitikėjimu ir pasipriešinimu.

„Amerikiečiai nesutiktų su tokia didele valstybės įtaka jų sprendimams, kokia neišvengiamai lydi tokias sistemas. JAV yra per didelė nuomonių įvairovė. Žmonės labiau vertina savo apsisprendimo bei pasirinkimo laisvę bei teises, nei valstybines paslaugas“, - įsitikinęs D.Udrys. 

Jo visiškai nenustebino Floridos federalinės apygardos teisėjo Rogerio Vinsono sprendimo, kuriuo jis B.Obamos pasiūlytą įstatymą paskelbė prieštaraujančiu konstitucijai, motyvai. D.Udrio teigimu, amerikiečiai sveikatos draudimą vertina ne kaip valstybės suteikiamą paslaugą visiems gyventojams, bet kaip prekę, kurią žmogus renkasi ir už kurią kažkas turi sumokėti.

„JAV konstitucijoje, kurioje įvardijami vyriausybės įgaliojimai, paprasčiausiai nenumatomas toks variantas, kad valstybė galėtų priversti pilietį pirkti kokias nors paslaugas. Kadangi sveikatos apsaugos reforma būtent to reikalauja – kad visi JAV gyventojai įsigytų sveikatos draudimą – nenuostabu, kad žmonės tam prieštarauja remdamiesi konstitucija“, - aiškino D.Udrys. 

Politologo nuomone, žmonės draudimo gali nenorėti dėl įvairių priežasčių. "Sveikas žmogus gali manyti, kad mokėti kas mėnesį nemažą sumą pinigų už draudimą tiesiog neapsimoka. Pasiturintis žmogus gali rinktis prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatos priežiūrą. Kiti sąmoningai neįsigyja draudimo ir rizikuoja“, - kalbėjo D.Udrys. Jis priminė, kad daugelis amerikiečių sveikatos draudimą vis dėlto turi ir, kaip rodo apklausos, yra juo patenkinti.

D.Udrys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nemažai amerikiečių tiesiog neprižiūri savo sveikatos: „Pavyzdžiui, dėl nesveiko gyvenimo būdo Amerikoje daugėja diabetikų. Dėl to, savo ruožtu, brangsta draudimas. Jeigu žmogus pats kenkia sau, ar mes tikrai turime prisiimti atsakomybę jį gelbėti nuo savęs, kodėl už jo gydymą privalome mokėti visi?“ Jam, kaip ir nemažai kitų amerikiečių, nerimą kelia ir tai, kas įgyvendinus reformą nuspręs, koks turi būti sveikatos priežiūros minimumas. 

„Ar kiekvienas žmogus turi teisę būti gydomas visais įmanomais būdais? Kadangi ištekliai nėra neriboti, tai paprasčiausiai neįmanoma. Kas spręs, kiek ir kaip turėtų būti gydomas ligonis? Būtent kilus įtarimams, kad tokius mirties ir gyvybės klausimus spręs valstybės biurokratai, padidėjo pasipriešinimas B.Obamos reformoms“, - aiškino pašnekovas.  Biurokratinio aparato plėtra nerimą kelia ir D.Shestokui, kuris nepalaiko B.Obamos reformos ir apskritai pačios idėjos, kad žmogaus sveikatos apsauga turėtų būti valdžios rankose: „Valdžios tvarkoma sveikatos apsauga iš individo ir šeimos narių atima galimybę priimti pačius asmeniškiausius sprendimus ir perleidžia juos į beveidės biurokratijos rankas.“  Advokato nesužavėjo J.Bieberio nuomonė apie JAV sveikatos apsaugos sistemą: „Kažkodėl kanadiečiai, priversti laukti ilgose eilėse tam, kad jiems būtų atliktos būtinos procedūros, atvyksta gydytis į JAV, kur jiems paslaugos suteikiamos laiku. Koks ir kam suteikiamas gydymas, turi spręsti medikai, atsižvelgdami į paciento sveikatos būklę, o ne valdžios paskirti pareigūnai, remdamiesi finansiniais argumentais.“ 

Sveikatos apsaugos reformos priešininkams perdėtu biurokratų kišimosi į žmogaus asmeninį gyvenimą įrodymu tapo konkretus „Obamosaugos“ įvestas naujas mokestis. Naujasis įstatymas įpareigojo visus soliariumus mokėti 10 proc. akcizą. Nemažai amerikiečių šį mokestį laiko valdžios mėginimu piliečiams nurodinėti, kas jiems sveika, o kas – ne.

Be to, vien tam, kad patikrintų, ar soliariumų savininkai laikosi naujo įstatymo, Mokesčių inspekcija turėjo pasamdyti 81 agentą. Šis faktas – tikras saldainiukas „Obamosaugos“ priešininkams, teigiantiems kad JAV prezidentas bereikalingai plečia biurokratinį aparatą.

Tiek D.Udrys, tiek D.Shestokas sutinka, kad sveikatos priežiūra turėtų būti prieinama kuo daugiau amerikiečių. „Tačiau yra geresnių būdų, kaip tai pasiekti, negu siūlo prezidentas“, - sako D.Shestokas.

Praėjusiais metais nesėkmingai į teisėjus kandidatavęs advokatas teigia, jog prognozuoti, koks bus sveikatos apsaugos reformos įstatymo likimas, – sunku, tačiau jis mano, kad greičiausiai šį klausimą spręs Konstitucinis teismas.