Nors Japonijos centrinis bankas vakar pažadėjo ekonomiką skatinti papildomais pinigais, investuotojų reakcija buvo skeptiška: šios šalies akcijų biržų indeksai krito ne vienu ar kitu procentu, o visa dešimtimi.
Japoniją ir Lietuvą skiria 7,5 tūkst. kilometrų. Turbūt todėl prekyba tarp Lietuvos ir Japonijos – trečios pagal dydį pasaulio ekonomikos – nėra aktyvi.
Japonija tėra 49-a pagal dydį rinka Lietuvos eksportuotojams. Ją gerokai lenkia ir Gruzija, ir Egiptas, ir Kirgizstanas.
Sieja nemenkas viltis
„Tolimi kraštai yra, žinoma, egzotiški ir gražūs, bet jų dalis mūsų versle labai nedidelė, įtakos beveik nedaro”, – padėtį apibūdino „Alitos” pardavimų vadovas Martynas Grigalavičius.
Ši įmonė į Japoniją veža lietuvišką „Samanę”. Siuntos didmenininkams išvyksta du kartus per metus, todėl „Alita” dar net nesvarsto, kaip žemės drebėjimas keis darbą šioje šalyje.
Tuo tarpu Lietuvos medienos pardavėjai atsargiai užsimena, kad įvykiai Japonijoje jiems gali virsti papildomais užsakymais.
„Mes į šią šalį vežame rąstinius namus. Kai prasidės atstatymas, mūsų veikla ten gali suaktyvėti”, – svarstė „Jūrės medžio” generalinis direktorius Donatas Veinšreideris.
Pernai įmonė Japonijai pardavė dešimtį tokių namų, kurių vieno kaina svyruoja nuo 40 iki 150 tūkst. litų.
„Savaitgalį susirašėme su partneriais Japonijoje, klausėme, ar gyvi. Ačiū Dievui, niekas nenukentėjo”, – sakė D.Veinšreideris.
Kas pirks linus?
Tačiau yra ir tokių verslininkų, kuriems žemės drebėjimas tolimoje šalyje gali virsti rimtu galvos skausmu. „Linomeda” pernai Japonijoje pardavė linų už 700 tūkst. litų – apie trečdalį įmonės produkcijos.
„Žinau, kad iš mūsiškių užsakovų Japonijoje nė vienas nenukentėjo.
Tačiau vienas iš didžiųjų tiekėjų jau įspėjo, kad nemažai jo klientų buvo nusiaubtuose regionuose. Todėl užsakymų gali sumažėti”, – kalbėjo „Linomedos” pardavimų vadovė Inga Lukauskienė.
Sunerimo ir lazerių gamintojai
Itin atsargiai apie ateitį kalba ir lazerius Japonijos rinkai gaminanti Vilniaus „Altechna”.
„Dar sunku pasakyti, kas bus toliau. Vietovės, kur įsikūrę mūsų partneriai, nukentėjo nesmarkiai, bet didžiausios bėdos laukia dėl stabdomų atominių elektrinių.
Jos elektrą tiekė didelei šalies daliai. Todėl neaišku, kaip toliau veiks tos įmonės, kurios naudoja mūsų produkciją”, – aiškino „Altechnos” vadybininkas Dainius Balkauskas.
Pernai „Altechna” Japonijoje pardavė produkcijos už pusę milijono litų – tai buvo maždaug šeštadalis įmonės pajamų.
Nežinia dėl automobilių
Nežinia dėl ateities jaudina ir japoniškų automobilių platintojus Lietuvoje. Mat „Toyota”, „Honda”, „Nissan” ir „Subaru” sustabdė savo gamyklas, kurios tiekė detales mašinų surinkėjams visame pasaulyje.
„Apie padėtį žinome tik iš žiniasklaidos. Tos žinios kelia nerimą. Oficialių naujienų apie automobilių tiekimą dar neturime, matyt, viskas dar tikslinama”, – sakė „Toyota” automobiliais prekiaujančios „Mototojos” pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.
„Subaru” atstovybė Lietuvoje kol kas tikina, kad automobilių nepritrūks.
„Net nesvarstome, kad, pavyzdžiui, po mėnesio neliks populiariausių modelių, juolab kad apyvarta dabar nėra didelė.
Tačiau jei kas norės retesnės spalvos automobilio, kurį reikėtų užsakyti fabrike, tai užtruktų”, – sakė atstovybės vadybininkas Saulenis Pociūnas.
Prekyba – kukli
* Iš Lietuvos į Japoniją pernai keliavo 0,1 proc. mūsų šalies eksporto (49 mln. litų), iš jos pasiekė 0,1 proc. šalies importo (86 mln. litų).
* Trečdalis į Japoniją vežamų lietuviškų prekių yra lazeriniai prietaisai ir panaši įranga, ketvirtis – baldai, penktadalis – tekstilės gaminiai ir pluoštai.