Banko „Credit Suisse“ spėjimu, Tekančios saulės šalyje žemės drebėjimas ir stichija pridarė 171-183 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Tačiau ši suma – tėra įvertinimas žalos nuo žemės drebėjimo nukentėjusiose teritorijose, neįtraukiant kitų galimų netekimų, pavyzdžiui, dėl elektros tiekimo pertrūkių ir sujauktos infrastruktūros stabdomos gamybos kitose prefektūrose.
Japonų banko „Nomura“ duomenimis, labiausiai nuo stichijų nukentėjusiuose regionuose buvo sutelkta 6,8 proc. visų šalies pramonės gamybos pajėgumų.
Į labiausiai nukentėjusių sektorių sąrašą patenka žemės ūkis, žuvininkystė, maisto ir metalurgijos pramonė, kalnakasybos ir energetikos kompanijos.
Po griovimo jėga panašaus žemės drebėjimo Japonijoje 1995 m. lėčiausiai atsigavo pervežimų jūromis sektorius, didmeninė ir mažmeninė prekyba, finansų sritis bei elektronikos priemonių gamyba.
Japoniško alaus mėgėjams kurį laiką teks gyventi be šio gėrimo. Mat dėl nelaimių teko stabdyti „Kirin“ ir „Sapporo“ alaus gamybos įmones, kuriose pagaminama apie 40 proc. viso šalyje daromo alaus.
Tačiau liūdnos pasekmės gresia ne visiems. Netrukus pakilimo turėtų sulaukti statybų, plieno, stiklo gamybos ir keramikos sektoriai. „Istorija parodė, kad stichinių nelaimių atveju išsivysčiusių šalių ekonomika iš pradžių patiria katastrofiškas pasekmes. Tačiau, praėjus keliems mėnesiams, gamyba šalyje ima žengti pirmyn septynmyliais žingsniais, nes prasideda atstatymo darbai. Didžiausią naudą susižeria statybų sektorius bei tos šakos, kurios nors kiek siejasi su statybomis. Tiesa, šis efektas netruks ilgai. Jis turėtų baigtis jau 2013 metais“, - komentuoja vyriausiasis „IHS Global Insight“ ekonomistas Narimanas Behraveshas.
„Turi praeiti laiko, kad investuotojai vėl patikėtų Japonijos pramone. Po žemės drebėjimo 1995 m. apie savaitę buvo skaičiuojamas nuostolių dydis“, - sako „SMBC Friend Securities“ vyriausiasis strategas Toshihiko Matsuno.
Panašiai tiek laiko prireikė, kad nustotų kritę TOPIX ir „Nikkei Average“ indeksai.
Labai tikėtina, kad daugelio Japonijos gamyklų sustabdymas paveiks ir kitas pasaulio valstybes, nes bus nutrauktas prekių tiekimas. Gali būti, jog labiausiai nukentėjusiais čia bus verslininkai iš Pietų Korėjos, nes Japonija šiai šaliai yra pagrindinė aukštųjų kompiuterinių technologijų ir plieno tiekėja.
Nerimaujant dėl galimų tiekimo sutrikimų antradienį Vokietijos „Dax“ indeksas krito 5 procentais. Tą lėmė technologinių kompanijų ir automobilių gamintojų, kurie dalis perka iš Japonijos, akcijos. Su branduoline energetika susijusių įmonių akcijos taip pat smarkiai smuko.
Japonijoje indeksas „Nikkei 225“ antradienį sumenko 14 proc., tiesa, iki sesijos pabaigos kiek atsitiesė.
Šiandien daugelis Japonijos plieno gamintojų – taip pat ir „JFE Holdings“, „JFE Steel“, „Nippon Steel“ - yra sustabdę darbą. Prognozuojama, kad dėl to sunkumų iškils Pietų Korėjos laivų statybos įmonėms, tarp jų – ir „Hyundai Heavy Industries“, „Daewoo Shipbuilding and Marine“, „Samsung Heavy Industries“.
Metalo – ypač plieno – gamintojai, prasidėjus šalies atstatymo darbams, pajėgas mes vidaus rinkai aprūpinti, todėl sumažės eksporto apimtys. Laukiama, kad sumenkus metalų pasiūlai, jų kainos Azijoje pakils, o tai naudinga eksportuotojams iš Kinijos.