Per kelias pastarąsias savaites ši šalis baigė derinti
virtinę sutarčių dėl bendros išteklių žvalgybos ir akcijų
paketų pasidalijimo, nors dar prieš kelerius metus tai atrodė
neįmanoma.
Gamtinių dujų gavybą apėmus stagnacijai ir neturint galimybių
eksploatuoti sunkiai pasiekiamų naujų naftos telkinių Rusija
atveria duris Vakarų šalių bendrovėms, kurių dalyvavimas šiuo
metu laikomas labai svarbiu šalies ekonomikos augimui.
„Rusija šiandien yra ta vieta, kur galima sudarinėti energetikos
sutartis, - sako Maskvoje įsikūrusio banko „UralSib“ vyriausiasis
strategas Chrisas Weaferis. - Ji turi išteklių
bazę; ji atvira verslui su aiškiomis investavimo taisyklėmis, taip
pat yra daug saugesnė negu daugelis kitų išteklių turtingų
šalių“.
Ši karuselė įsisuko šių metų sausį, kai tarptautinė naftos
milžinė BP ir didžiausia Rusijoje valstybinė naftos bendrovė
„Rosneft“ paskelbė sudariusios didelės vertės sutartį, kurią
asmeniškai „palaimino“ Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
Šalies faktinis lyderis vėliau išreiškė nusivylimą, kad dėl
ginčo su BP valdyba nėra vykdomas 16 mlrd. dolerių vertės
apsikeitimas akcijomis ir naftos gavybos Arkties vandenyne projektas.
Tačiau analitikai abejoja, ar „Rosneft“ nusigręš nuo britų
bendrovės: jos susidomėjimą užsienio investuotojais patvirtina
panaši sutartis dėl telkinių žvalgybos Juodojoje jūroje, kuri
vėliau sausį buvo pasirašyta su bendrove „Exxon Mobil“.
Prancūzijos naftos milžinės „Total“ vadovas sako, kad jo
bendrovės sprendimas sumokėti 4 mlrd. dolerių už 12 proc. Rusijos
privačios gamtinių dujų gavybos kompanijos „Novatek“ akcijų, apie
kurį buvo netikėtai paskelbta kovo 2 dieną, buvo logiškas
žingsnis.
„Neramumai, kurie vyksta kai kuriose naftą ir dujas
išgaunančiose šalyse, dabar siunčia aiškų signalą
investuotojams atvykti į Rusiją, nes ji siūlo daug saugesnę
investicinę aplinką“, - nurodė „Total“ generalinis direktorius
Christophe'as de Margerie.
Tačiau dar prieš kelerius metus Rusija vargu ar galėjo būti
laikoma saugia vieta investuoti.
Kylant energetikos išteklių kainoms, buvęs prezidentas
V.Putinas nenuilsdamas siekė, kad užsienio bendrovių įsigytos
akcijos grįžtų į „Rosneft“ arba neskaidžiai valdomos valstybinės
dujų monopolijos „Gazprom“ rankas.
Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų naftos bendrovė „Shell“
2007 metais perdavė „Gazprom“ savo vykdytus darbus Ramiajame
vandenyne esančiame pelningame dujų telkinyje „Sachalin 2“, o dėl
šio žingsnio taip pat nukentėjo Japonijos bendrovės „Mitsui“ ir
„Mitsubishi“.
Tuo tarpu „Exxon Mobil“ dar pernai grėsė pavojus netekti
kontrolinio akcijų paketo projekte „Sachalin 1“, kurį įgyvendinant
tikimasi tiekti dujas energetikos išteklių ištroškusiai Kinijai.
Tačiau „Exxon Mobil“ iki šiol sugebėjo išlaikyti 30 proc. šio
projekto akcijų, o ekspertai sako, kad šis skaičius atitinka
dabartinę Rusijos strategiją dėl užsienio investicijų.
„Vakarų bendrovės dabar dedasi prie specifinių projektų kaip
mažosios akcininkės, o kontrolę išlaiko Rusijos kompanijos“, -
sakė Carnegie centro Maskvoje analitikas Nikolajus
Petrovas.
„Užsieniečiai gali veikti šiuo vieninteliu būdu, - pridūrė
jis. - Tačiau mainais jie įgyja pasitikėjimą aiškiai nustatytomis
taisyklėmis ir yra tikri dėl savo investicijų saugumo“.
Ši strategija Rusijai ne vien padeda eksploatuoti sunkiai
pasiekiamus telkinius, bet ir gerina prastą šios šalies
valstybinių bendrovių įvaizdį, dėl kurio jų akcijos taikomos
didelės priemokos už riziką.
Akivaizdi nauda skatina žengti toliau: Rusijos antimonopolinė
tarnyba siūlo sušvelninti taisykles, kad užsienio bendrovės
galėtų įsigyti iki 25 proc. „strateginių aktyvų“, nereikalaujant
vyriausybės pritarimo.
Dabartinė riba yra 10 proc., o tai reiškia, jog dėl bet kokios
didesnės sutarties vyksta derybos ne vien tarp bendrovių valdybų,
bet ir vyriausybės lygyje.
„Šis pasiūlymas demonstruoja švelnesnį, liberalesnį
valstybės požiūrį, - sakė N.Petrovas. - Tačiau tuo pat metu
Putino vyriausybė tebekontroliuoja visas dideles sutartis“.
Šis faktas lemia, kad bet koks sprendimas yra susijęs su
politine rizika, tačiau analitikai teigia, jog daugelis užsienio
bendrovių yra pasiryžusios šią riziką prisiimti, jeigu tik
taisyklės nebus keičiamos.
„Rusijos išteklių patrauklumas viršija šalies riziką“, -
pastebima Maskvoje įsikūrusio banko „Alfa“ paskelbtoje apžvalgoje.