„Jei 2009 m. labiau žiūrėjome sau po kojomis, kad tik nenukristume, tai dabar drąsiau pakeliame akis. Absoliutų atsargumą keičia smulkus atsargumas“, - teigia SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak jos, jei sunkmečio pradžioje žmonės suskubo intensyviai kaupti turtą, kad galėtų grąžinti skolas ir iš visų įmanomų pakraščių rinko pinigus, kuriuos dėjo į indėlių sąskaitas, tai šiandien pastebima, kad gyventojai imasi drąsesnių finansinių veiksmų. Vienas ryškiausių to ženklų - noras pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata. 2010 m. pabaigoje skubėdami susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų lėšų, gyventojai gruodį įmokėjo 84 mln. litų gyvybės draudimo ir savanoriško pensijų kaupimo įmokų. Ši suma prilygsta ekonomikos augimo statistikai, pavyzdžiui, 2007 m. pabaigoje įmokėtų įmokų sumai.
Pastebima, jog žmonių poreikis turėti kuo daugiau pinigų juodai dienai, baimė juos įšaldyti ilgesniam laikui ima trauktis, daugėja ir imančiųjų būsto paskolas.
Daugėja žmonių, kurie renkasi ilgesnius nei metų terminuotuosius indėlius. Iki 12 mėn. terminuotųjų indėlių bankuose pastaruoju metu vis mažėja, o paskutinį 2010 m. ketvirtį jų sumenko 37,8 mln. Lt. Per šių metų sausį dvejų metų ir ilgesnio termino indėlių sąskaitos bankuose pasipildė 74 mln. Lt. Kaip teigia J.Varanauskienė, tai rodo, kad pamažu dingsta gyventojų baimė ilgam laikui įšaldyti pinigus. Drauge tai liudija, kad žmonės yra labiau užtikrinti dėl savo pajamų.
Įdomu tai, jog vidutinė indėlio trukmė ilgiausia pensinio amžiaus gyventojų grupėje. Pasirodo, jie turi pasidėję kelis terminuotuosius indėlius skirtingu laiku, tad prireikus dalį lėšų jie gali panaudoti neprarasdami palūkanų.
Tačiau SEB banko šeimos finansų ekspertė įspėja: manoma, jog Europos centrinis bankas jau balandį ims didinti bazinę palūkanų normą, todėl prieš dedant terminuotąjį indėlį ilgesniam laikui verta susimąstyti, ar tai apsimoka. Mat jei palūkanų norma būtų didinama ne vieną sykį, padėjus indėlį ilgam terminui, galima pralošti.
Apie mažėjantį pesimizmą liudija ir gyventojų apklausos, kurios rodo, kad niūrios nuotaikos pamažu mažėja nuo 2009 m. sausio. Dar vienas finansiškai ramesnių laikų rodiklis – pareigingai grąžinamos paskolų įmokos. Pernai klientų, nei dienos nevėluojančių sumokėti būsto paskolų įmokų, buvo 98,5 proc. J.Varanauskienė teigia, jog tai reiškia, kad žmonės gauna stabilesnes pajamas, kurios leidžia planuoti išlaidas.
Pastebėta, jog praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis daugiausia dėl metų gale išmokamų priedų padidėjo 1,9 proc. Metų gale daugiau pinigų persiuntė ir emigrantai. Taip pat gauta pajamų už parduotą turtą, tarkime, obligacijas.
Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, 2010 m. paskutinį ketvirtį gyventojų grynojo finansinio turto vertė didėjo daugiausiai. Tam įtakos turėjo palanki situacija vertybinių popierių rinkose, todėl didėjo ir investiciniuose fonduose, ir pensijų fonduose, ir pagal gyvybės draudimo sutartis sukaupto turto vertė.
Vis dėlto J.Varnauskienė spėja, kad ilgainiui smulkus apsukrumas nusibos ir vėl atsiras erdvės avantiūrizmui. Didžiausia grėsmė patekti į šiuos spąstus yra jaunimui.
Tylus optimizmas
2010 m. pabaigoje buvo atliktas tyrimas "Lietuvos finansų anatomija", kuris atskleidė, kad net pusė vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų savo finansinę padėtį vertina prasčiau nei tuo pačiu metu pernai. Tuo tarpu pagerėjimą jaučia vos dešimtadalis.
Tačiau, vertindami ateities perspektyvą, tyrimo dalyviai buvo optimistiškesni – kad situacija per artimiausius metus pagerės arba nepasikeis, mano daugiau nei 60 proc. apklaustųjų. Pesimistiškai savo finansines perspektyvas vertina gerokai mažiau, apie 20 proc. respondentų.
Pasak tyrimų agentūros SIC tyrimų strategijų vadovės Rūtos Gaudiešienės, pagal vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių žmonių nuotaikas galima numatyti vartojimo atsigavimo tendencijas ekonominiam sunkmečiui pasibaigus.
R. Gaudiešienės teigimu, vyraujantį gyventojų nusiteikimą būtų galima pavadinti "tyliu optimizmu", kai besitęsiant sudėtingesnei situacijai kantriai tikimasi pagerėjimo. Tą atspindi ir didėjantis gyventojų atvirumas rizikai. Nepaisant prasto dabartinės finansinės situacijos vertinimo, beveik kas antras respondentas sako, kad būtų linkęs priimti rizikingesnius finansinius sprendimus.
"Nors šiuo metu žmonės, spręsdami finansinius klausimus, yra itin atsargūs ir orientuoti į saugumą, tačiau jie demonstruoja atvirumą rizikingesnėms priemonėms. Tai nereiškia ketinimų ryžtis nesaugiems finansiniams sprendimams, pavyzdžiui paimti didelę paskolą. Greičiau tai atspindi, kad investavimo sprendimai neišbraukti iš gyventojų finansinių planų, o tik atidėti tolimesnei ateičiai", – sako agentūros SIC tyrimų strategijų vadovė.
Tyrimas taip pat parodė, kad per 2010 metus gyventojų emocinis požiūris į savo finansinę situaciją beveik nepasikeitė. Didžiajai daliai – 41 proc. – gyventojų kaip ir pernai paslaugų ir prekių kainos bei jų pačių finansinės galimybės tebekelia įtampą. Nežymiai sumažėjo pažeidžiamiausios grupės – "panikuojančiųjų" – dalis (nuo 24 iki 21 proc.). Absoliučiai ramūs dėl savo finansinės situacijos jaučiasi 9 proc. respondentų.
"Nerimas dėl išlaidų ir nesaugumo jausmas skatina gyventojus rimtai galvoti apie taupymą. Tai reiškia, kad artimiausiu metu, net ir esant palankesnėms ekonominėms sąlygoms, vartojimas sparčiau nedidės", –tendencijas atskleidė R. Gaudiešienė.
Specialistė atkreipia dėmesį į absoliučios daugumos apklaustųjų nuomonę, kad šiandien svarbu taupyti: net 81 proc. respondentų teigia tą darantys jau dabar. Pagrindinis taupymo tikslas – ne papildomų prekių ar paslaugų įsigijimas, bet finansinio saugumo ateityje užtikrinimas, tai yra kaupimas juodai dienai (67 proc.). Kiti tikslai – sveikata ir vaikų mokslas. Tarp nebūtinųjų išlaidų, kurioms gyventojai dažniausiai taupo, yra kelionės ir pomėgiai. Vidutiniškai per mėnesį taupymui skiriama 150–200 litų.
Tyrimas atskleidžia, kad žmonėms svarbu pasilikti galimybę esant reikalui kuo greičiau pasiekti savo pinigus, todėl lėšų kaupimui jie renkasi konservatyvius taupymo būdus: einamąją banko sąskaitą, terminuotąjį indėlį arba grynuosius pinigus tiesiog laiko namuose. Tik šiais trimis taupymo būdais apsiribotų 95 proc. tyrimo dalyvių.
Taupymas renkantis investicinį draudimą, antros ar trečios pakopos pensijos fondus, investicijas į obligacijas ar akcijas, trečdaliui respondentų yra priimtinas, nors ir ne pirmaeilis būdas.