„Lietuva galėjo pradėti planuoti statyti savo atominę elektrinę dar 2004 ar 2005 metais. Manau, tada ir bendra situacija būtų buvusi kitokia. Tačiau ir aš, ir prezidentė išnaudojo visas politines priemones ir galimybes, kokias turėjome per paskutinį laikotarpį santykiuose su kaimynine Baltarusija. O tie santykiai, kaip žinote, nėra tokie paprasti ar įprasti. Tačiau ir toliau išnaudosime visas galimybes, ir aš esu įsitikinęs, kad mes turime galvoti ne tik apie tai, kaip išnaudoti santykius su kaimynine šalimi, bet taip pat turime galvoti, kaip išnaudoti santykius su tarptautinėmis organizacijomis ir tarptautinėmis institucijomis, ir jose visu rimtumu kelti planuojamų elektrinių tikslingumo klausimus tokiose vietose“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė A.Kubilius.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog įvykiai Japonijoje tik dar kartą įrodė tai, kad šiuolaikinėms branduolinėms jėgainėms turi būti keliami patys aukščiausi saugumo reikalavimai.
„Mes įžvelgiame labai rimtą grėsmę. Kaip žinote, tiek Baltarusijoje planuojamoje statyti elektrinėje, tiek Kaliningrade planuojamoje statyti elektrinėje nėra atlikta tarptautinius standartus atitinkanti poveikio aplinkai analizė. Tai yra pats rimčiausias klausimas visai tarptautinei bendruomenei“, - sakė premjeras.
Jog antradienį Rusija pritarė Baltarusijos atominės jėgainės projektui, pagal kurį naujoji AE turėtų būti pastatyta apie 50 km nuo Vilniaus. Rusija taip pat pažadėjo šiam projektui skirti apie 6 mlrd. JAV dolerių paramos. Pirmąjį atominės jėgainės bloką ketinama paleisti 2017 m., o antrąjį - 2018 metais.
Prezidentė nori griežtos kontrolės
Lietuva reikalaus griežtos
Baltarusijoje planuojamos atominės elektrinės tarptautinės
kontrolės, trečiadienį pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Lietuvai liks vienintelis kelias - tai labai aiškių ir
griežtų Espoo konvencijos reikalavimų kontrolė. Reikalavimas toks.
(...) Jeigu tokia elektrinė atsirastų, 24 valandų monitoringas
tarptautinių saugos organizacijų bus būtinas, ir šito Lietuva
tikrai reikalaus“, - žurnalistams sakė prezidentė.
Pasak jos, po įvykių Japonijoje, kai žemės drebėjimo
pažeista atominė elektrinė ėmė skleisti radiaciją, saugumo
reikalavimai sugriežtės turbūt visai atominei energetikai visame
pasaulyje.
Ji sakė klausimą dėl elektrinės, kuri planuojama vos 50
kilometrų nuo Vilniaus, iškėlusi 2009 metų rugsėjį, kai
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka lankėsi Lietuvoje.
E.Masiulis siūlo šaukti Valstybės gynimo tarybą
Susisiekimo ministras
liberalsąjūdiečių lyderis Eligijus Masiulis siūlo susirinkti
Valstybės gynimo tarybai ir suformuluoti oficialią poziciją dėl
Baltarusijoje statomos atominės elektrinės.
„Lietuvai reikia aiškaus plano, kaip toliau elgtis, Baltarusijai
statant atominę Vilniaus pašonėje“, - įsitikinęs E.Masiulis.
Pasak jo, Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę netoli
Vilniaus vis labiau panašėjant į realybę, reikia aiškios
strategijos, kas toliau bus daroma ginant valstybės interesus.
„Šalies vadovai turėtų sušaukti Valstybės gynimo tarybos
posėdį, kuriame išsakytų aiškią ir ryžtingą poziciją dėl
atominės energetikos ateities mūsų regione“, - teigia E. Masiulis.
Jo teigimu, iki šiol girdėti aplinkosaugos ir energetikos
specialistų komentarai ar Baltarusijai siunčiamos notos neturi
didelio efekto.
„Galbūt Lietuvai reikėtų kooperuotis su kitomis Europos
Sąjungos valstybėmis, kad apie planuojamą naujos atominės
elektrinės statybą šalia Vilniaus būtų diskutuojama aukštesniu
lygiu“, - sako E.Masiulis.