BAD prezidentas pridūrė, jog bankų ir finansų sektorių valdymas Afrikoje efektyvumu nenusileidžia, o kartais net ir pranoksta kitus žemynus.
Krizei tinkamai pasipriešinta preciziško reguliavimo bei efektyvaus problemų sprendimo mechanizmo dėka, sakė D.Kaberuka: “Afrikiečiai daug dirbo, analizuodami krizės nulemtus nesklandumus užsienio valstybėse, kad jų būtų išvengta. Džiaugiamės, kad mums teko laimė mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų.”
Nepaisant krizės, BAD palūkanų norma nepakilo. BAD metinė palūkanų norma mažėja dar nuo 2005-ųjų - prieš penkerius metus ji viršijo 14 proc., o pernai siekė 3,5 procento.
Paklaustas, ką mano apie įvykius Šiaurės Afrikoje, D.Kaberuka patikino, jog nėra linkęs juos pernelyg sureikšminti ir nemano juos galint rimtai pakenkti Afrikos įvaizdžiui. Tai – jokios revoliucijos, tai – viso labo konfliktai, ir pastarųjų dviejų žodžių reikšmių nevalia painioti, sakė jis.
BAD prezidento nuomone, šiuos įvykius derėtų vertinti teigiamai, mat į gera pasikeitusi situacija galėtų atnešti nemažai naudos visam kontinentui.
Pasak D.Kaberukos, Afrika jau nebėra tokia, kokia ji įsivaizduojama: “Nesame vien išlaikytiniai, telaukiantys paramos iš šalies.”
Afrikos plėtrai likęs pasaulis kasmet skiria per 40 mlrd. dolerių, ir tai išties yra nemaža suma, tačiau tiesa ir ta, jog paties Juodojo žemyno šiam tikslui mobilizuojamos lėšos yra dešimteriopai didesnės – per 400 mlrd. dolerių.