Rusijos ekonomikos gyvybę palaiko tik nafta

Rusijai, kuri eksportuoja apie 250 mln. tonų naftos per metus, bet kokie nesklandumai kitose naftą tiekiančiose valstybėse – labai gera naujiena.

Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas jau apskaičiavo, kad šalies biudžeto deficitas, kuris pagal planą šįmet turėjo siekti 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba apie 60 mlrd. dolerių (beveik 149 mlrd. litų), iš tikrųjų sudarys mažiau negu 2 proc. BVP.

Premjeras Vladimiras Putinas net pažadėjo, kad rezervinis vyriausybės fondas – juodai dienai kaupiamos atsargos – šįmet ne tik nesumažės, bet net padvigubės iki 1,45 trilijono rublių (125 mlrd. litų).

Tačiau tokie rodikliai kai kam kelia nerimą. „Tai nėra laimėjimas. Šalis laimi kaip tinginys, kurį paguldė ant krosnies, šalia pastatė virtinių dubenėlį ir puodynėlę su grietine. Štai koks gražus gyvenimas!

Nemanau, kad tai mums naudinga. Optimali naftos kaina Rusijai būtų 60–70 dolerių už barelį”, – sakė buvęs Rusijos ekonomikos ministras, o dabar – Aukštosios ekonomikos mokyklos mokslo vadovas Jevgenijus Jasinas.

Tiesa, krizė Libijoje pridarė nuostolių rusų ginklininkams – paskelbtas Jungtinių Tautų embargas Muammaro Gaddafi režimui iš ginklų tiekėjų atėmė apie 4 mlrd. dolerių (9,92 mlrd. litų) jau suplanuotų pajamų.

Bet iš prekybos nafta gaunamas pelnas visiškai padengs nuostolius: apskaičiuota, kad vidutinei „Urals” rūšies naftos kainai pakilus vos 10 dolerių už barelį šalis per metus gaus 17,5 mlrd. dolerių (43,4 mlrd. litų) papildomų pajamų.

„Bėda, kad sėdėdami ant šitos naftos adatos vis giliau stumiame save į aklavietę. Šalyje neplėtojamas aukštųjų technologijų sektorius, nėra inovacijų, neplaukia investicijos.

Mes tampame Saudo Arabija su branduolinėmis raketomis. Blaiviai mąstančiam žmogui aišku, jog tai negali tęstis be galo”, – sakė buvęs Rusijos ekonomikos ministras, dabar banko „Rosijskaja finansovaja korporacija” prezidentas Andrejus Nečiajevas.

Net Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas neseniai pripažino: „Jei kalbėsime atvirai, 140 dolerių už barelį – katastrofa Rusijai, nes taip naikinamos bet kokios paskatos plėtoti ekonomiką.”

Gerais rezultatais Rusijos ekonomika negali pasigirti, nors 2010 metais BVP išaugo beveik 4 proc. Bet tai klastingas skaičius, nes užpernai ekonomika žnektelėjo kur kas giliau – 7,9 proc.

Rusijos vyriausybė teigia, kad šalis jau išbrido iš ekonominės krizės, bet to nepatvirtina socialinė statistika. Priešingai: šalyje auga nedarbas ir krinta gyventojų pajamos.

Vien šių metų sausį oficialių bedarbių skaičius Rusijoje, palyginti su gruodžio mėnesiu, išaugo 0,4 proc. (317 tūkst.) ir sudarė 5,7 mln. žmonių – 7,6 proc. darbingų šalies gyventojų.

2010-ųjų gruodį nedarbas taip pat išaugo – 0,5 proc. Tai reiškia, kad vos per du mėnesius bedarbių armija Rusijoje padidėjo 750 tūkst. žmonių.

„Rusų ekonomika patiria sąstingį. Gamybos įrenginiai šalyje per seni ir niekas nesirengia jų atnaujinti, nebent žodžiais.

Dabartinės darbo vietos neefektyvios, todėl verslininkai mažina darbuotojų skaičių, kad kaip nors optimizuotų gamybą”, – tvirtino Šiuolaikinės plėtros instituto direktorius, autoritetingas ekonomikos ekspertas Jevgenijus Gontmacheris.

Nedžiugina ir Rusijos statistikos departamento duomenys apie šalies gyventojų pajamas ir darbo užmokestį.

Šių metų vasarį vidutinis atlyginimas siekė 20,9 tūkst. rublių (1,8 tūkst. litų) – maždaug 10 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau metų infliacijos rodiklis – irgi 10 proc. O maisto produktų kainos išaugo net 12,6 proc.

Todėl realios rusų gaunamos pajamos, išskaičiavus mokesčius ir atsižvelgus į vartojimo kainų indeksą, dabar net 5,5 proc. mažesnės nei prieš metus.

Padėtis būtų dar blogesnė, jeigu nebūtų didinamos ir indeksuojamos pensijos. Tai valdžia daro nuolat, kad išvengtų masinių veteranų protestų.

Už naftą gaunamų dolerių kol kas pakanka. Bet ar ilgam? 2008-ųjų liepą naftos kaina pasaulio biržose šoktelėjo iki 139 dolerių už barelį, bet iki gruodžio nukrito iki vos 32 dolerių. Tai vos nepalaidojo rusų ekonomikos.

Dabar, kaip pripažįsta finansų ministras A.Kudrinas, šalis vėl turi prisiminti šias pamokas. „Kas bus, jei padėtis pasikartos?” – klausia ministras.

Tačiau tai, kas blogai šaliai, ne visada kenkia jos vadinamajam elitui. Net per krizę Rusijoje sparčiai auga turtuolių gretos.

Remdamasis 2010 metų rezultatais, rusų žurnalas „Finans” šalyje atrado 114 milijardierių (skaičiuojant turtą JAV doleriais). 2009 metais jų buvo tik 77.

Kas lemia dabartinį augimą, jei ekonomika faktiškai išgyvena sąstingį?

„Ekonominė Rusijos sistema – lyg XIX amžiaus. Pagal pajamų skirtumą pranokstame net Lotynų Amerikos ir Afrikos šalis.

Maskvoje 10 proc. turtingiausių asmenų pajamos 70 kartų didesnės nei 10 proc. vargingiausių.

Atotrūkis šalies mastu – beveik 40 kartų. Šiaurės Europos šalyse šis rodiklis sudaro 4–5 kartus, JAV siekia iki 12 kartų”, – paaiškino Rusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto direktorius Ruslanas Grinbergas.

* Šalyje itin lėtai auga vidutinė klasė. Dabartinėje rusų visuomenėje jos dalis nesiekia nė 20–25 proc. Tai nestebina, nes šalyje sunkiai gyvuoja smulkusis verslas.

* Labai išsivysčiusiose šalyse jis – ne tik ekonomikos stuburkaulis, bet ir pilietinės visuomenės pagrindas. Rusijoje jo vietą tvirtai užėmė valdininkija – bent pagal pajamas.

* Praėjusiais metais federalinių valstybės tarnautojų užmokestis tris kartus viršijo Rusijos vidutinį darbo užmokestį, kai kuriose žinybose pasiekęs iki 135 tūkst. rublių (daugiau nei 11 tūkst. litų) per mėnesį.

* Beje, pagrindinę rusų valdininkų pajamų dalį sudaro ne gaunamas uždarbis: vagystės ir kyšininkavimas visose valstybinio ir municipalinio valdymo srityse tampa kone visuotiniu reiškiniu.

* Nieko keista, kad šalies ekonomikoje kasmet mažėja privataus verslo dalis ir auga valstybinė. 2000-aisiais šis santykis buvo 65:35 privatininkų naudai, o dabar valstybė kontroliuoja daugiau nei pusę rusų ekonomikos.