Praėjusį antradienį JAV vidaus saugumo patarėjo tarptautinės ekonomikos klausimais padėjėjas Mike‘as Fromanas teigė, jog per B.Obamos vizitą Brazilijoje bus siekiama išsamiai aptarti JAV ir Brazilijos prekybinių santykių intensyvinimo galimybę
Mat pagrindinio Brazilijos prekybos partnerio poziciją JAV užleido Kinijai.
Brazilijos prekybos, plėtros bei pramonės ministerijos duomenimis, pernai Brazilijos eksportas į JAV siekė 19 mlrd. dolerių, o importas iš JAV - net 27 mlrd. dolerių.
Prekybinių santykių deficitas tarp dviejų valstybių buvo skaudžiai paaštrintas krizės, kuri lėmė ryškų Brazilijos eksporto į JAV sumažėjimą bei negailestingai kirto per realo vertę, palyginti su JAV doleriu. Atsižvelgdamas į anksčiau minėtus faktus, B.Obama neseniai pristatė oficialų planą iki 2014-ųjų padvigubinti eksportą, tokiu būdu atgaivinant nacionalinę ekonomiką bei sukuriant didelį naujų darbo vietų skaičių.
Kai kurių analitikų nuomone, JAV dėmesį Pietų Amerikos rinkai taip pat lėmė susirūpinimas augančia Kinijos įtaka.
JAV eksportas į Braziliją per pastaruosius penkerius metus padvigubėjo, kilstelėdamas Braziliją į aštuntąją poziciją tarp svarbiausių JAV prekybos partnerių. Vien praėjusiais metais JAV eksportas į Braziliją išaugo 35 procentais. Eksportas į Braziliją garantuoja per 250 tūkst. darbo vietų JAV.
Politiniu atžvilgiu B.Obamos vizitas Brazilijoje vertinamas kaip simbolinis aktas, kuriuo tarsi įsipareigojama atnaujinti dvišalius santykius po dvejus metus trukusio atšalimo prezidento Luizo Inácio Lula da Silvos valdymo metais.
Brazilija yra septinta pagal dydį pasaulio ekonomika, vien per praėjusius metus sugebėjusi išaugti 7,5 procento.
M.Fromanas nepritaria teiginiui, jog Brazilijos prekybos su JAV deficitas galėtų tapti rimta problema. Bet kuriuo atveju, brazilų verslininkai sako turintys vilties, jog už galimybę didinti eksportą amerikiečiai pasiūlys kažką mainais.
Vašingtone lankęsis JAV produkcijos Brazilijai departamento vadovas Gabrielis Rico sako, jog tai greičiausiai bus subsidijos Brazilijos žemės ūkio sektoriui. Mat JAV žemės ūkio produkcijos gamintojams teikiamos subsidijos bei prekybinių santykių reguliavimui pasitelkiami tarifai, netarifinės kliūtys ir kvotos piktina brazilus.
2009-aisiais po septynerių metų trukmės ginčų Pasaulinė Prekybos Organizacija oficialiai patvirtino Brazilijos teisę kreiptis į JAV, kad brazilams būtų išmokėta beveik 830 mln. dolerių kompensacija už neteisėtas amerikiečių subsidijas vietos medvilnės gamintojams. Tiesa, praėjusiais metais abi valstybės nusprendė ieškoti alternatyvaus piniginei kompensacijai sprendimo.
Jau seniai brazilų pasipiktinimą kelia ir subsidijos etanoliui, dar papildomos 0,54 dolerio už galoną (3,78 litro) vertės importo mokesčio.
Už subsidijų panaikinimą atsakingas JAV Kongresas. Net ir sutikdamas, jog JAV prezidentas negali priimti sprendimų anksčiau išvardytais klausimais, nes tai viršytų jo kompetenciją, G.Rico tvirtina, jog B.Obama privalės pademonstruoti kompromiso siekį bei pasirengimą pasinaudoti savo įtaka, kad sprendimas patenkintų Braziliją.
Pirmąją vizito dieną, šeštadienį, B.Obama lankysis sostinėje Brazilijoje, kur bus aptariami ekonominiai klausimai. Numatoma, jog JAV prezidentas dalyvaus abiejų valstybių verslo lyderių forume bei JAV ir Brazilijos viršūnių susitikime.
JAV - Brazilijos verslo tarybos, palaikančios glaudžius ryšius su Jungtinių Valstijų Komercijos Asamblėja, pirmininko Steveno Bipeso teigimu, į Braziliją drauge su prezidentu atvyksta 60 JAV verslo įmonių atstovų.
Manoma, jog iš Brazilijos kompanijų atstovai vyks į Rio de Žaneirą, kur pirmadienį bus išsamiai aptariamos JAV – Brazilijos prekybos santykių energetikos sektoriuje plėtros galimybės. Po to verslininkų komanda turėtų apsilankyti San Paule.
Su B.Obama į Braziliją atvyks ir JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris, prekybos ministras Gary Locke‘as bei energetikos sekretorius Stekenas Chu. Prezidentą taip pat lydės ir Komercijos sektoriaus atstovas Ronas Kirkas, Aplinkos apsaugos departamento (EPA) vadovė Lisa Jackson bei „Ex-Im“ banko prezidentas Fredas Hochbergas.
Tikimasi, kad bus pasirašytas dvišalis Ekonominio ir komercinio bendradarbiavimo aktas (TECA). Akto pasirašymas nereikš prekybos liberalizavimo ar rinkos atvėrimo kompromiso. Šiuo aktu būtų skatinamas konkrečių derybinių klausimų svarstymo procesas, kurio tikslas – kiek įmanoma veiksmingiau apriboti prekybos bei investavimo laisvę varžančias kliūtis, sakė S.Bipesas.
Dar vienas verslo sektoriui aktualus klausimas – perėjimas nuo dvišalio susitarimo mokesčių srityje prie analogiško sutarimo investicijų sektoriui. Taigi, nepaisant to, jog tokiais ketinimais viešai nėra švaistomasi, galima numanyti verslo sektorių tikintis, kad B.Obamos vizitu bus sudarytos palankios sąlygos stabilaus prekybinio dialogo užmezgimui.