Baltijos šalių ištvermę ir sugebėjimą toleruoti ekonominį skausmą pastaraisiais mėnesiais gyrė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Europos finansinio stabilumo fondo vadovas Klausas Reglingas. Latvijos bendras vidaus produktas 2009-aisiais krito 18 proc., o Estijos – 14 proc. Būtent tiek teks susitraukti Graikijai, Portugalijai, Airijai ir Ispanijai, kad išgyventų krizę, sako A.Martinsonas: „Mane labai nustebintų, jei Pietų Europos šalys sugebėtų pačios imtis reikiamų priemonių, manau, kad prireiks stiprios prievartos, kad jos tą padarytų. Galbūt Europai reikalinga finansų policija.“
Baltijos regione A.Martinsonas investuoja nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, kai Lietuva, Latvija ir Estija išsivadavo iš Sovietų Sąjungos, o kompiuteris kainavo septynias mėnesines jo algas.
Iškentusios vieną didžiausių ekonomikos smukimų pasaulyje, Baltijos šalių ekonomikos nuo 2010-ųjų pradžios pamažu auga. Estiškos akcijos pernai buvo trečios pagal paklausą pasaulyje.
„Fitch Ratings“ šią savaitę pakėlė Latvijos kredito reitingą nuo visiškos nevykėlės statuso iki žemiausio investicijoms tinkamo balo. Panašų balą Latvijai suteikė ir „Moody's Investor's Service“. „Standard & Poor's“ Latviją įvertino BB+, aukščiausiu rizikingų investicijų balu.
Kredito rizikos apsikeitimo sandoriais, kuriais investuotojai apsidraudžia nuo nemokumo arba spekuliuoja kreditingumu, investuotojai Baltijos šalyse naudojasi mažiau nei Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje. Investuoti Graikijoje tik šiek tiek mažiau rizikinga nei Pakistane, o pagal kredito rizikos apsikeitimo kainas Estija laikoma beveik tokia pat patikima kaip Prancūzija.
Lietuvos bendrovė „Apranga“, didžiausia prekiautoja drabužiais Baltijos šalyse, pernai vėl uždirbo pelno, o šiemet ketina atidaryti aštuonias naujas parduotuves. 2009-aisiais bendrovė sumažino darbuotojų skaičių 16 procentų, o atlyginimus apkarpė 30 procentų. Jos akcijos pernai pabrango 160 procentų.
Sausį eurą įsivedusioje Estijoje Talino akcijų biržos indeksas pernai kilo 72,6 procento. Latvija ir Lietuva taip pat atsidūrė tarp 10 sėkmingiausiųjų. Graikų akcijos krito 41 procentais.
Be to, panašu, kad elektoratas palaiko Baltijos šalių valdžią. Estijos premjero Andruso Ansipo valdančioji koalicija po kovo 6-ąją vykusių rinkimų sustiprino savo daugumą, latviai spalį perrinko savo premjero Valdžio Dombrovskio partiją, ir net Lietuvos konservatoriai savivaldybių rinkimuose gavo dvigubai daugiau balsų nei prognozavo apklausos.
Estija „pasigėrėtinai“ suvaldė ekonomikos krizę, spalio 21 dieną spaudos konferencijoje Berlyne sakė A.Merkel: „Tai geras, netgi nuostabus ženklas, kad Estija visiškai atitinka prisijungimo prie euro zonos kriterijus tokiais ekonomiškai sunkiais laikais.“
Graikijos, kuri pernai gegužę paprašė ES ir TVF 110 mlrd. eurų paskolos, kredito reitingą „Moody's“ kovą sumažino trimis padalomis.
Policijos duomenimis, graikai pernai surengė 496 demonstracijas ir eitynes, protestuodami prieš mokesčių didinimą ir biudžeto karpymus, kurių vyriausybė turėjo imtis, kad įvykdytų paskolos sąlygas. Gegužės mėnesį riaušių Atėnuose metu žuvo trys žmonės.
Ispanijos reitingą „Moody's“ kovo 10 dieną sumažino iki Aa2. Pasak finansininkų, bankininkystės sektoriaus vadavimo kaštai sumažins optimistiškas vyriausybės prognozes.
Airijoje taupymo programa, bankų gelbėjimai ir tarptautinė paskola praeitą mėnesį vykusiuose rinkimuose atnešė pergalę opozicijai – tai didžiausiais politinis poslinkis per visą šalies istoriją. Ankstesnė vyriausybė prarado piliečių paramą, kai lapkritį TVF ir ES šalių paprašė 85 mlrd. eurų paskolos.
Baltijos šalys irgi ne visada laikėsi stoiškai. 2009-ųjų sausio 13 dieną Rygoje surengtas taikus protestas virto riaušėmis, keliems šimtams žmonių ėmus siautėti senamiestyje. Maždaug po mėnesio iširo Latvijos vyriausybė.
Protestavo ir lietuviai, kai rinkimus laimėjusios koalicijos lyderio Andriaus Kubiliaus Vyriausybė paskelbė apie mokesčių didinimą.
Abiejuose regionuose valiutos devalvacija – tradicinis metodas siekiant paskatinti eksportą ir ekonomikos augimą – nebuvo svarstomas. Pietų Europos valstybės jau priklauso euro zonai, kaip ir Estija, o Latvija su Lietuva tikisi prisijungti iki 2014-ųjų, taigi privalo riboti kursų svyravimą.
Vis dėlto pagrindinis regionų skirtumas, mano SEB banko Taline ekonomistas Hardo Pajula, yra Baltijos šalių istorija. Lietuva, Latvija ir Estija, pusę amžiaus gyvenusios Sovietų Sąjungos okupacijoje, jau yra patyrusios ekonomikos griuvimą. Prieš pat ir po nepriklausomybės atgavimo baltai patyrė hiperinfliaciją, maisto bei kuro trūkumą ir neteko visų savo santaupų.
„Sunku įsivaizduoti, kad išlepintas brandžios Vakarų gerovės valstybės pilietis sutiktų su tokiais algų mažinimais, kurie pastaraisiais metais buvo įgyvendinti šiose šalyse, – sako H.Pakula. – Daug triukšmo sukėlė faktas, kad Baltijos šalių BVP 2009-aisiais sumažėjo 16 ar 17 procentų, bet į visa tai reikia žiūrėti tam tikrame kontekste. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje produkcija smuko gal 70 procentų. Visko taip trūko, kad tokios prekės kaip maistas, muilas ar alkoholis buvo normuojamos. Infliacija siekė tūkstantį procentų ir sunaikino visas santaupas.”
Narystė ES 2004-aisiais sumažino palūkanų normas, sukėlė paskolų bumą, nekilnojamojo turto kainų ir algų augimą. Ir sparčiam ūkio augimui jau pradedant pritrūkti kvapo, staiga smogė pasaulinė finansų krizė.
Latvija nuo 2008-ųjų galo, kai TVF ir ES paprašė 7,5 mlrd. eurų paskolos, įgyvendino taupymo priemones, prilygstančias maždaug 16 proc. BVP. Estijos diržų veržimosi programa prilygo 9 proc.BVP , o Lietuvos biudžeto mažinimas prilygo 12 proc. BVP – TVF šį planą pavadino „beprecedenčiu pagal istorinius ir tarptautinius standartus“.
Nors pernai priimtas Graikijos taupymo priemonių paketas pareikalaus sumažinti biudžetą 14 proc. BVP, tai bus vykdoma per ketverius metus. Ispanija 2009-2013 vykdo taupymo programą, prilygstančią 8,2 proc. BVP.
Žinoma, praėjusį savaitgalį euro zonos lyderių priimtas sutarimas nuo 2013-ųjų sukurti nuolatinį apsauginį tinklą įsiskolinusioms šalims pagerino Pietų Europos šansus išsikapstyti iš skolų.
Partnerių pagalbos prašyti prireikė tik Graikijai ir Airijai. Portugalija sako, kad jai gelbėjimo paketo nereikia, o Ispanija ruošiasi savarankiškai gelbėti savo bankus. Šalies „Ibex 35“ indeksas šiemet pakilo 6,2 proc., o Graikijos ASE indeksas – 18 proc., nors Europos „Stoxx Europe 600“ indeksas smuktelėjo 0,8 procentais.
Tačiau Graikijos valstybinė skola pernai siekė 140 proc. BVP, o biudžeto deficitas – 9,6 proc., pranešė Europos Komisija.
Estijos taupumas leido jai išlaikyti mažiausią valstybės skolą visoje ES - 8 proc. BVP. Biudžeto deficitas sumažėjo iki procento BVP. Užpernai 23 proc. smukęs prekių eksportas pernai išaugo 35 procentais. A.Martinsono manymu, panaši ateitis galėtų laukti ir didžiųjų Europos skolininkių, jei tik jos imsis reikiamų priemonių: „Nesvarbu, ar bus Europos finansų policija, ar ne, Pietų Europa vis vien turės susiveržti diržus, tai tik laiko klausimas.“