Nuo balandžio 1-osios įsigalios įstatymas, kontroliuojantis greitųjų kreditų bendroves. Nustatyta maksimali palūkanų norma – 250 proc. yra kur kas mažesnė nei dabar, tačiau keliskart didesnė nei, tarkim, Italijoje.
Italai paskolas, kai palūkanos peržengia 50 proc., vadina lupikavimu, o už tai baudžiama.
Perima skolininkus
Greitaisiais kreditais, kuriuos galima gauti netgi trumpąja SMS žinute, susigundo ne tiktai jauni žmonės. Iš tokių kreditų rato ištrūkti siekia dažniausiai per keturiasdešimtmetį peržengę lietuviai, netgi pensininkai.
Kai kurios finansinės institucijos atrado naują verslo rūšį – jos perima skolininkus iš greitųjų kreditų bendrovių.
Tiesa, jie kruopščiai atsirenkami: perfinansuojamos tų žmonių, kurie turi užnugarį – nekilnojamojo turto arba tokio turto turinčių ir pagelbėti norinčių giminaičių, skolos.
Pavyzdžiui, Vilniaus kredito unija skelbiasi sumokanti greitųjų kreditų bendrovėms ir sudaranti prasiskolinusiems skolos grąžinimo grafiką. Metų palūkanos – nuo 11 procentų.
Beturčiai nereikalingi
Į Vilniaus kredito uniją neseniai kreipėsi 50-metė valstybės tarnautoja. Moteris tuomet jau buvo įsiskolinusi 10 tūkst. litų trims greitųjų kreditų bendrovėms.
Sumažėjus algai, prispausta iš banko pasiimtos vartojamosios paskolos, įmokas ji kurį laiką dengė greitaisiais kreditais.
„Šiuo metu analizuojame šį atvejį. Nesame tikri, kad ji vėl nesigriebs skolintis toliau. Juolab moteris neturi jokio turto. Su suaugusia dukterimi gyvena nuomojamame bute”, – pasakojo Vilniaus kredito unijos projektų vadovas Andrius Verpetinskis.
Rekordas – 25 paskolos
Tuo tarpu kitai vilnietei, ryžtingai pensininkei, pasisekė kur kas labiau. Tris mėnesius vėlavusi atsiskaityti su greitųjų kreditų bendrove per 60 metų peržengusi vilnietė išnuomojo savo butą, susikrovė lagaminą ir išvyko į Angliją globoti vietinio senuko.
Įkeisti buto jai neprireikė, moters skolą perėmusi bendrovė sudarė 10 metų mokėjimo grafiką. Dabar buto nuoma byra skolai padengti, dar dalis pinigų atkeliauja iš Anglijos – pensininkė siunčia dalį uždarbio, kad padengtų kelių tūkstančių litų kreditą.
Dažnas net neperskaito sutarties, ant kurios suraito parašą, neatkreipia dėmesio į įrašus smulkiomis raidėmis. Kas ten slypi, suvokia tik tuomet, kai reikia mokėti pirmąją įmoką. Tuomet įmoka, kurią vyleisi mokėti, išauga kelis kartus.
„Buvau apstulbintas, kai sužinojau, kad vienas žmogus greituosius kreditus buvo paėmęs iš 25 įmonių. Iš pradžių maniau, kad tiek jų Lietuvoje nėra.
Į mus besikreipiantys žmonės būna skolingi bent trims greitųjų kreditų bendrovėms”, – sakė A.Verpetinskis.
Poreikis skolintis auga
Kad vartojimo kreditų poreikis auga, patvirtino ir įmonės „Big Bank” vadovas Rolandas Norvilas. Jo vadovaujama įmonė, skirtingai nuo greitųjų kreditų įmonių, išduoda paskolas, didesnes nei 1000 litų.
Pasak R.Norvilo, sunkmetis sumažino vidutinės paskolos dydį: anksčiau žmonės prašydavo 4000 litų, dabar – 3500 litų.
Pernai gruodį po dvejų metų pertraukos į skolinimo verslą sugrįžo sezoniškumas – lietuviai drąsiau prašė pinigų dovanoms ar didesniems pirkiniams.
„Mus kontroliuoja Lietuvos bankas, o greitųjų kreditų įmonių niekas nekontroliuoja. Tačiau įsigaliojus įstatymui tai turėtų pasikeisti”, – sakė „Big Bank” vadovas.
Skundų gausėja
Pernai per pirmuosius 9 mėnesius Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, buriančios greitųjų kreditų bendroves, nariai paskolas suteikė beveik 30 tūkst. klientų. 23 tūkst. klientų buvo atsisakyta juos suteikti.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet per du su puse mėnesio sulaukė 22 skundų dėl greitųjų kreditų, pernai tiek skundų buvo per visus metus.
Tiesa, tiek pernai, tiek šiemet net 18 skundų parašė vienas žmogus. Visus skundų autorius prispaudė susikaupę dideli delspinigiai.