Vieną iš tokių pateikė Vokietijos draudimo milžinės kompanijos „Allianz“ vyriausiasis ekonomistas Michaelis Heisė. Jis daro prielaid1, kad dėl radioaktyvaus užterštumo teritorijoje aplink atominę elektrinę ilgą laiką nevyks joks darbas. Ekonominis gyvenimas Tokijuje nutrūks ne vienai dienai ar savaitei. Tada Japonijoje būtų galima tikėtis „ilgalaikių ekonomikos problemų“.
M.Heisė mano, kad tokiu atveju Japonijoje sustos didžioji pramonės dalis ir bendra gamyba šalyje 2011 metais sumažės. Dalį Japonijos eksporto pasaulinėje rinkoje kompensuos jų konkurentai. Japonijos centrinis bankas pinigų injekcijomis turėtų užtikrinti ekonomikos aprūpinimą kapitalu. Dėl daugybės atstatymo ir atsikūrimo darbų stipriai padidės jau ir taip nemaža Japonijos valstybės skola.
Toks scenarijus turėtų padarinių ir viso pasaulio ekonomikai. Jeigu gamyba Japonijoje sustotų ilgesniam laikui, gali būti sutrikdytos tarptautinės gamybos grandinės. Tikėtini ir didesni nuostoliai vertybinių popierių biržose. Gali būti persigalvota dėl elektros energijos gamybos būdo. Dėl to, jeigu energetikoje vėl pradės vaidinti svarbesnį vaidmenį nafta ir dujos, anot M.Heisės, gali labai greitai vėl išaugti šiuo metu kiek sumažėjusios jų kainos.
Bet M.Heisė nemano, kad tikėtinas pasaulinis ekonomikos nuosmukis. Tačiau pertekliaus tikėtis taip pat nereikėtų. 2011 m. pasaulio ekonomika turėtų išaugti apie 3,4 procento. Praėjusiais metais pasaulio ekonomika išaugo 4 procentais.
Banko „Unicredit“ vyriausiasis ekonomistas Andreasas Reesas tvirtino, jog stipriai išaugo finansų rinkų ir ekonomikos nuosmukio rizika. Tai neigiamai paveiks pasaulio ekonomiką, nes tai bus jau trečias smūgis, kurį ji bus priversta iškęsti per trumpą laiką. Du pirmieji buvo ES įsiskolinimo krizė ir energijos bei maisto kainų išaugimas. Negana to, visa tai nutiko iškart po 2008 m. finansų krizės.
A.Reesas aprašo mechanizmą, kaip krizė iš Japonijos gali persimesti į kitas šalis. Toks krizės kanalas gali būti visų pirma tarptautiniai kapitalo srautai. 2009 m. pabaigoje japonų investuotojai Europos Sąjungoje valdė apie 800 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų. Jeigu šie pinigai bus masiškai grąžinti į Japoniją, nes japonams reikės pinigų atstatyti savo šalį, Europos šalyse dėl sumažėjusios paklausos gali išaugti palūkanų normos. Visose ES šalyse paaštrėtų įsiskolinimo krizė.
Anot A.Reeso, reikia atsižvelgti ir į įvykių Japonijoje poveikį tarptautinėms gamybos grandinėms – jose gali trūkti pradinių ar tarpinių produktų iš Japonijos. Pirmiausia nukentės Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas. Per trečiąsias šalis neigiamą poveikį gali patirti ir ES šalys.
Miglotą Japonijos ateities paveikslą piešia ir ekonomikos profesorius Geraldas Mannas. Jeigu iš tiesų įvyks atominė katastrofa ir žmonės masiškai pabėgs iš Tokijo, tuomet baisias pasekmes patirs ne tik Japonijos, bet ir viso pasaulio ekonomika.
Gali iškilti problema dėl aprūpinimo elektros energija, nes Japonija, būdama sala, negali elektros tiesiog įsigyti iš kaimyninių šalių. Ateityje, atsisakius atominių elektrinių, gali stipriai išaugti elektros energijos kaina. Tai pablogintų ir tolesnes perspektyvas. Tokiu atveju Japonijai prireiktų ne vieno dešimtmečio, kol likviduos katastrofos padarinius, nes žalos mastas būtų proporcingas sumažėjusiems pajėgumams ir išaugusioms skoloms. G.Mannas mano, kad tokiu atveju žlugtų Japonijos jena.