Biblisas – ne Fukušima. Neatrodo, kad bent jau artimiausiu metu Pietų Heseno žemei grėstų toks žemės drebėjimas kaip Ramiajame vandenyne, o tuo labiau tokia katastrofa kaip Japonijoje.
Vandens atominės elektrinės reaktoriui aušinti irgi pakaktų: Bibliso atominė elektrinė pastatyta ant Reino kranto. Tereikia pasirūpinti, kad veiktų pumpavimo įrenginiai.
Antra vertus, Biblisas pastatytas seismiškai aktyvioje zonoje – viršutinio Reino baseine. Be to, Bibliso elektrinė – seniausia Vokietijos atominė elektrinė, veikianti jau nuo 1974 metų.
Ar tai nepriverčia jos kaimynų susimąstyti? Ką vietos gyventojai mano apie atominę energetiką apskritai?
Ginčytis viešai nedrįsta
Iš pirmo žvilgsnio pavasarėjanti gamta Bibliso apylinkėse atrodo beveik idiliška. Tačiau būriai žurnalistų, ėmę teirautis gyventojų apie jų nuotaikas, rodos, pradūrė širšių lizdą.
„Naujienos iš Japonijos tikrai gąsdina”, – prisipažįsta viena moteris iš grupės, susirinkusios pasportuoti Šv.Bartolomėjaus katalikų parapijos patalpose.
„Bet juk uždarius elektrinę daugelis mūsų netektų darbo”, – kaipmat atšauna kita.
Moterys prašo geriau neminėti jų pavardžių laikraštyje. To paties prašo ir abu vyrai, kurie sustoję gatvėje aptarinėja katastrofą Japonijoje. Lygiai taip pat elgiasi ir senelis, beišeinąs iš duonos parduotuvės.
Žmonių nuomonė skirtinga, bet 9 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje nė vienas nenori skelbti jos viešai.
Abu vyriškiai, stovintys prie Taupomosios kasos pastato, sako, kad neįsivaizduoja Vokietijoje tokių įvykių kaip Japonijoje.
„35 metus dirbau Bibliso elektrinėje – dabar nelaimės bijau dar mažiau negu tada, kai pradėjau dirbti, juk žinau, kad apsauga pas mus tikrai aukšto lygio”, – sako vienas, o kitas pritariamai linksi galva.
Tačiau jaunesni Bibliso gyventojai nusiteikę kritiškai. Jauna moteris pripažįsta jau po Černobylio ėjusi demonstruoti, netverianti ir dabar. Ji tikisi, kad gal bent dabar branduolinės energetikos pagaliau bus atsisakyta.
„Jeigu prieš 50 metų būtume investavę į vėją, vandenį ir saulės energiją, jokių atominių elektrinių nebereikėtų”, – įsitikinusi vokietė.
Elektrinė saugi ar ne?
Apie atominės elektrinės saugumą Biblise kalbama nuolat, kaip, beje, ir visoje Vokietijoje. Tuo labiau kad ši elektrinė pastaruoju metu nuolat patyrė nedidelių gedimų: tai apsauginis vožtuvas pasirodė esąs nesandarus, tai dyzelinio variklio aušinimo sistema turinti defektų.
Anksčiau tokios naujienos tebuvo vertos žinutės paskutiniame puslapyje. Dabar jos verčia kalnus.
Atominės energijos priešininkai Biblisą vadina laužu, kurį jau seniai reikėjo užgesinti.
Savaime aišku, energetikos koncernas RWE taip nemano. „Nelaimės Japonijoje negalima tiesiogiai lyginti su situacija Vokietijoje – mūsų elektrinės atitinka griežčiausius saugumo standartus”, – prieš porą dienų tikino koncerno atstovas spaudai Manfredas Langas.
Svarbiausia – piliečių valia
Bibliso atominė elektrinė – didžiausia darbdavė apylinkėse: elektrinė garantuoja duonos kąsnį 1500 darbuotojų visame regione. Be to, kasmet ji parduoda 70 milijonų eurų vertės užsakymų. Nenuostabu, kad Bibliso savivaldybei irgi sunku atsisakyti tokio aukso puodo.
Tačiau dar šią savaitę vyriausybė nusprendė uždaryti Bibliso elektrinę, kaip ir kitas šešias seniausias Vokietijos atomines elektrines, pastatytas iki 1980-ųjų.
Likusių 10 ES komisaro Gunterio Ottingerio nurodymu laukia vadinamasis streso testas. Jis bus surengtas panašiu principu, kokiu Europos Sąjungos (ES) rinkos priežiūros institucijos tikrino bankus – bus bandoma įvertinti, kas atsitiktų esant blogiausiam scenarijui.
Vokietijos kanclerė A.Merkel net aplenkė komisarą ir paskelbė trijų mėnesių moratoriumą savo pačios sprendimui pratęsti atominių elektrinių veikimo laiką. Per tą laiką jų saugumas turėtų būti patikrintas iš esmės.
Visi pastebi sutapimą – Badeno-Viurtembergo žemėje, kurioje stovi jau nuo 1976 metų veikianti Nekarvestheimo I atominė elektrinė, po savaitės vyks žemės parlamento rinkimai.
Tad gal A.Merkel reakcija – vien politinis sprendimas, kuris vėjui papūtus iš kitos pusės gali būti atšauktas? Greičiausiai ne – regis, šį kartą kanclerė priversta vykdyti piliečių valią. Ir tai turės daryti ne vien prieš rinkimus.
Protestuotojai šalyje nerimsta
Tačiau Vokietijoje netrūksta įsitikinusių, kad būtent į piliečių valią dėl branduolinės energetikos atsižvelgiama per mažai. Mat energetikos strategiją Vokietijoje iki šiol lydėjo kompromisai.
Prieš aštuonerius metus socialdemokratų ir žaliųjų vyriausybė sutarė, jog atominė energetika – ne išeitis: 2011 metais jos gyvavimas turėjo baigtis.
Bet jau 2010 metais buvo priimtas sprendimas pratęsti atominių elektrinių veikimo laiką. Daugelio apžvalgininkų manymu, tai buvo kompromisas po derybų su energetikos koncernų atstovais.
Šiuo sprendimu 17 elektrinių veikimo laikas buvo pratęstas 8–14 metų. Paskutinė turi būti išjungta 2036 metais.
Nors atominės elektrinės aprūpina pigia energija 28 proc. vokiečių namų ūkių, šios energetikos šakos priešininkams Vokietijoje moratoriumo ir minėto galutinio tikslo neužtenka. Jie reikalauja kuo greičiau visam laikui uždaryti atomines elektrines.
Maža to, kritikai baiminasi, kad seniausios elektrinės dabar bus išjungtos tik laikinai.
Todėl praėjusį savaitgalį savo reikalavimus skelbė 60 tūkstančių demonstrantų, 45 kilometrų gyvąja grandine sujungę Štutgartą ir Nekarvestheimo atominę elektrinę.
Antradienį protesto renginiai vyko 450 miestų ir miestelių.
Juose dalyvavo daugiau kaip 11 tūkstančių žmonių. Protestuotojai ragina branduolinę energetiką laidoti ne tiktai Vokietijoje – jie primena, kad Europoje veikia dar 178 atominės elektrinės, ir vis dar statoma naujų.
Diskusija vyksta iš esmės
Vokiečiai nemėgsta atominės energetikos jau seniai. Nuomonių tyrimo instituto „TNS Emnid” dar praėjusių metų apklausos duomenimis, 52 proc. respondentų pasisakė prieš ir tik 38 procentai už šias elektrines.
Nesunku atspėti, kad dabar priešininkų persvara būtų dar gerokai akivaizdesnė.
Tačiau energetikos koncernas RWE iš karto po katastrofos Japonijoje paskelbė paliksiąs savo atomines elektrines veikti visą planuotą laikotarpį.
„Amžius nėra įrenginių saugumo kriterijus: arba atominė elektrinė atitinka saugumo reikalavimus, arba neatitinka”, – tvirtino „RWE Power” valdybos pirmininkas Gerdas Jägeris laikraščiui „Welt am Sonntag”.
Tačiau ne vien nuo energetikų viskas priklauso. Net jei Vokietijos atominės elektrinės iš tiesų labai saugios, o žemės drebėjimų ir cunamių Europoje nėra ko tikėtis, Vokietijos energetikos koncernai, valdantys atomines elektrines, patiria vis didesnį spaudimą.
Badeno-Viurtembergo žemėje veikiančio koncerno „EnBW” valdybos pirmininkas Hansas Peteris Villisas dar prieš vyriausybės sprendimą pats viešai pareiškė susirūpinimą.
„Būtinai turime išanalizuoti techninius procesus Japonijos atominėse elektrinėse ir paklausti savęs, kokias išvadas darysime Europoje”, – tvirtino jis laikraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung”.
Nors visai gali būti, kad daryti išvadas ir net spręsti dėl ateities dabar jau turės ne energetikai.
Vienu smūgiu – septynios aukos
Šią savaitę Vokietijos vyriausybė paskelbė uždaranti septynias seniausias Vokietijos atomines elektrines.
Išjungiamos Filipsburgo pirmoji elektrinė Badeno-Viurtembergo žemėje, Izaro I Bavarijoje, Bibliso A ir B elektrinės Heseno žemėje, Žemutinė Vėzerio – Žemutinėje Saksonijoje bei Brunsbiutelio –Šlėzvigo-Holšteino žemėje.
Visos šios elektrinės buvo pastatytos iki 1980 metų.
Be to, išjungiama Kriumelio atominė elektrinė Šlėzvigo-Holšteino žemėje. Ji pastatyta 1983 metais, tačiau patyrė daug avarijų.
Tiesa, uždaryti atominę elektrinę trunka ilgus metus. Pavyzdžiui, Viurgaseno elektrinė Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje buvo uždaryta dar 1997 metais, tačiau jos išmontavimo ir valymo darbai truks iki 2014 metų.
Išmontavus elektrinę, radioaktyvūs strypai dar 40 metų liks elektrinės teritorijoje esančioje saugykloje. Kritikai baiminasi, kad „Castor” tipo rezervuarai su atominėmis atliekomis gali tapti nesandarūs – tada aplinkai gresia apšvitinimo pavojus.