Pirmiausia reikia išrinkti tinkamiausią vietą šiltnamiui. Jį reikėtų statyti nuo vėjo apsaugotoje, šiltoje ir saulėtoje vietoje. Kad po pirmos liūties lysvės nepažliugtų, verčiau šiltnamį įrengti aukštesnėje sklypo vietoje.
Negerai, jei greta numatytos šiltnamiui vietos stovi aukšti pastatai, auga dideli medžiai, galintys užstoti saulę.
Augalai geriausiai auga ten, kur saulė šviečia mažiausiai 6 valandas per dieną.
Jei šiltnamyje augalai bus auginami visus metus, specialistai rekomenduoja jo galus nukreipti į rytus ir vakarus, jei juo naudositės nuo pavasario iki rudens – į šiaurę ir pietus. Jei šiltnamį planuojama statyti prie gyvenamojo namo ar ūkinio pastato, jį reikėtų statyti pietinėje pusėje. Pastarasis variantas tiks, jei namas yra atviroje, dažnai vėjo gairinamoje vietoje – pastatas taps gera užuovėja šiltnamiui.
Nevertėtų šiltnamio įkurdinti atokiausiame sklypo kampe. Atsibos vaikščioti taip toli pasiskinti pomidorų pietums. Iš anksto reikėtų numatyti, kaip augalai šiltnamyje bus laistomi.
Pigiausias – iš polietileno
Išrinkę vietą apskaičiuokite, kiek galite išleisti pinigų, kokio tikitės estetinio vaizdo ir kaip ilgai šiltnamis tarnaus.
Pats paprasčiausias, pigiausias, nuo seno sodininkų bendrijose įprastas šiltnamis – plastikinių vamzdžių ar medžio karkaso, dengtas polietileno plėvele.
Jei rėmas tvirtas ir galės atlaikyti stipresnį vėją ar sniegą, toks šiltnamis tarnaus 2–3 metus.
Plėvelė ilgiau nesuplyš, jei šiltnamio karkasas bus nudažytas šviesia spalva.
Antraip saulėtomis dienomis tose vietose, kur liečiasi su tamsiu karkasu, ji smarkiai įkais ir greičiau susidėvės.
Šiltnamiams rekomenduojama naudoti 120–140 mikronų storio plėvelę. Jos yra įvairiausios. Gaminama ir antikondensatinė plėvelė, ant kurios nesusidaro vandens lašai šiltnamio viduje.
Žinoma, toks polietileninis šiltnamis sklypo nepuošia. Jis yra pigiausias, bet kas 2–3 metai, o kartais net ir po pirmos žiemos tenka keisti suplyšusią plėvelę.
Stikliniai dažnai dūžta
Gerokai ilgaamžiškesnis – iš aliuminio ar cinkuoto metalo konstrukcijų pastatytas, stiklu dengtas šiltnamis.
Jame šilčiau nei dengtame polietileno plėvele, todėl pavasarį anksčiau galima sėti daržoves ar sodinti jų daigus, o rudenį ilgiau nebus baisios šalnos.
Tiesa, pastatyti tokį šiltnamį sudėtingiau ir užtrunka ilgiau. Kad jis būtų stabilus, reikalingas pamatas. Be to, toks statinys sunkus, jį perkelti į kitą vietą yra sudėtinga, todėl, augalams nualinus dirvą, teks pavargti, kol pernešite į kitą vietą.
Dar vienas stiklinių šiltnamių trūkumas – stiklo duženos. Užtenka viduje neatsargiai pasidarbuoti su kastuvu ir stiklas suduš. Ne vienas daržininkas po žiemos randa išdužusius šiltnamio stiklus ir dėl to išklypusį rėmą. Smulkių šukių surinkti neįmanoma, tad gali tekti visą paviršinį gruntą nukasti ir pakeisti nauju.
Itin karštą vasarą stikliniuose šiltnamiuose augančius augalus tenka gelbėti nuo ultravioletinių spindulių, kurie juos gali nudeginti. Apsaugai tinka ir kalkės – jos ištirpinamos vandenyje ir balkšvu skysčiu iš išorės nutepami stiklai.
Naujovė – polikarbonatas
Bene pažangiausia šiltnamių dengimo medžiaga – polikarbonatas. Tai tvirta, nedegi ir lengva akyta medžiaga.
Polikarbonatas sudarytas iš kelių plastiko sluoksnių su oro tarpais, todėl itin gerai saugo šilumą.
Šiltnamių centro atstovo Pauliaus Banio teigimu, lauke esant 4–5 laipsniams šalčio, tokia danga uždengto šiltnamio viduje išlieka nulinė temperatūra.
Polikarbonatinė danga puikiai praleidžia šviesą, tačiau sulaiko ultravioletinius spindulius. Kadangi ši danga sudaryta iš kelių sluoksnių, jie išskaido saulės spindulius, tad šiltnamyje augantys augalai gauna daugiau ir švelnesnės šviesos.
Polikarbonato lakštai lengvi ir lankstūs, jiems pritvirtinti nereikia sudėtingų konstrukcijų, o prireikus šiltnamį nesunku perkelti į kitą vietą.
Pasak P.Banio, tokiai vokiečių ir šveicarų gamybos dangai taikoma 10 metų garantija, o be rūpesčių ji tarnauja apie 20 metų. Toks ilgas eksploatavimo laikas atperka ir didesnę nei plėvele ar stiklu dengtų šiltnamių kainą.
Dažniausiai šeimos poreikiams perkami 10–20 kvadratinių metrų dydžio šiltnamiai.
Polikarbonatine danga dengto cinkuoto metalo karkaso 18 kvadratinių metrų dydžio šiltnamio kaina prasideda nuo 1700 litų.
Neretai sodybose, į kurias atvažiuoja tik savaitgaliais, žmonės šiltnamių nestato vien todėl, kad negali tinkamai pasirūpinti augalais. Laiku nepalaisčius ar neišvėdinus šiltnamio, gero derliaus nebus.
Išeitis yra. Ir Lietuvoje jau galima šiltnamiuose įrengti automatinius stoglangius.
Autonominis įrenginys, vos tik šiltnamyje temperatūra pakyla iki 25 laipsnių, stoglangį atidaro, o vakare orams atvėsus – uždaro. Tokio mechanizmo kaina – apie 100 litų.
Laistymą taip pat galima patikėti pusiau automatinei laistymo sistemai, kuri praėjus numatytam laikui palaisto augalus.
Ją įrengti maždaug 18 kvadratinių metrų šiltnamyje, kuriame auga apie 40–50 augalų, kainuos nuo 300 litų. Paprastesnė lašintuvų tipo laistymo sistema kainuoja nuo 200 litų.
Vaišės iš šiltnamio
Šiltnamiuose anksčiau negu lauke užauga svogūnų laiškai, salotos, ridikėliai, krapai, špinatai. Praėjus šalnų pavojui, vietoj jų galima sodinti pomidorus, paprikas, agurkus. Šiltnamyje didesnė tikimybė užsiauginti ir melionų, arbūzų, baklažanų ar kitokių retesnių šilumamėgių daržovių.
Į tą patį šiltnamį geriau sodinti panašias augimo sąlygas mėgstančias daržoves. Pavyzdžiui, kartu tinka auginti pomidorus ir paprikas. Ir vieni, ir kiti nebijo skersvėjų, šiltnamį reikia nuolat vėdinti, laistyti reikia rečiau, bet gausiai.
Pomidorus, paprikas reikėtų saugoti nuo perkaitimo. Jei šiltnamyje karščiau nei 30 laipsnių, užmegzti pomidorų žiedai sterilizuojasi ir vaisių nesulauksite. Temperatūrai pasiekus 35 laipsnius karščio, gali nubyrėti ir paprikų vaisių užuomazgos.
Tuo tarpu agurkai skersvėjo nepakenčia, o dėl silpnesnių ir dirvos paviršiuje išsidėsčiusių šaknų juos reikia laistyti dažnai, bet ne po daug. Šiltnamį, kuriame auga agurkai, reikėtų vėdinti tik tuomet, kai temperatūra ne žemesnė nei 22 laipsniai. Dirvai perdžiūvus nubyra agurkų žiedai ir vaisių užuomazgos, o vaisiai deformuojasi, būna neskanūs, kartūs.
Šiltnamių kainos (3x6 m)
Dengtas plėvele: 1400 Lt (200 mikronų storio plėvelė), 1650 Lt (burbulinė dvisluoksnė plėvelė), 1850 Lt (armuota plėvelė).Privalumai: tokie šiltnamiai yra pigiausi, nesunkiai pastatomi, lengvai perkeliami į kitą vietą.Trūkumai: neilgaamžiai. Paprasta plėvele dengtus šiltnamius kas 2–3 metus teks perdengti, burbuline ar armuota plėvele – kiek rečiau. Kaskart tai kainuos apie 200 litų.Paprasta polietileno plėvele dengti šiltnamiai prasčiau laiko šilumą, todėl augalams gali būti pražūtingos net ir pavienės šalnos. Geriau šilumą saugo ir tvirtesnės yra burbulinė ir armuota plėvelės, tačiau jos prasčiau praleidžia šviesą.
Dengtas polikarbonatine danga – 1700–3000 litų.Privalumai: kol kas pažangiausia šiltnamiams skirta danga. Ji gerai laiko šilumą, nepraleidžia UV spindulių, o šviesą išskaido. Minimali priežiūra, atspari temperatūrų svyravimui, nedegi. Tarnauja apie 20 metų.Trūkumai: didelė kaina.
Dengtas stiklu – apie 6000 litų.Privalumai: puikus estetinis vaizdas, gerai laiko šilumą.Trūkumai: būtinas pamatas ir itin tvirtas bei stabilus rėmas. Stiklai gali sudužti ir sužeisti ten dirbantį žmogų. Stiklus pakeisti sudėtinga. Praleidžia UV spindulius, tad karštą dieną augalai gali nudegti.