„Lygiai prieš metus kovo 22-osios naktį patvinusi upė per valandą apsėmė visą mūsų kiemą ir pirmąjį namo aukštą. Su vaikais iš namų gelbėjomės ugniagesių atplukdytomis valtimis.
Pikta gamtos išdaiga mums kainavo per 50 tūkst. litų. Jeigu ne draudimo bendrovės kompensacija, žala būtų du kartus didesnė”, – „Lietuvos rytui” sakė Kleboniškyje su šeima įsikūręs dainininkas Petras Jucevičius.
Po šio įvykio Jucevičiai nusprendė ne sėdėti sudėję rankas, bet investuoti į turto apsaugą ir net gyvybę.
Mėgins atremti stichiją
P.Jucevičius su gretimų sklypų šeimininkais Vyteniu Černiumi ir Mindaugu Šurna sukirto rankomis – dabar jų namus nuo stichijos saugo 200 metrų ilgio, 1,5 metro aukščio ir 4 metrų pločio žemės pylimas.
Šių metų vasarį Kleboniškio nuosavų namų kvartale ėmė riaumoti sunkvežimiai ir ekskavatoriai, užvirė pylimo įrengimo darbai. Jis nusidriekė palei Neries pakrantę.
Visų trijų kaimynų žmonos praėjusiais metais per potvynį laukėsi kūdikių. Didžiulį stresą patyrusios moterys tuomet baiminosi, kad neįvyktų kokių nors gimdymo komplikacijų.
Džiugu, kad dabar trys sveiki mažyliai krykštauja namuose, kuriuos nuo upės skiria vos 150 metrų.
„Nepaisant sunkmečio, pylimui išleidome daug pinigų – 20 tūkst. litų. Kiekvienas atseikėjome po lygiai – trečdalį.
Draugai šią kliūtį jau spėjo palyginti su kinų siena”, – užkopęs ant neįprasto nuosaviems kvartalams statybininkų kūrinio šypsojosi P.Jucevičius.
Pylimas išdygo per dvi savaites, darbininkams suvežus per 100 priekabų žemių, buvo panaudota ir dalis vietos žemių.
Tikisi sutramdyti upę
Gynybinius įtvirtinimus primenanti užkarda – vos 8 metrai nuo P.Jucevičiaus namo. M.Šurnos ir V.Černiaus būstai – šiek tiek toliau, už 20 ir 50 metrų.
Pylimas saugo ir daugiau sklypų – ramiau galės gyventi dar šešios šeimos, kurių valdos pernai buvo užlietos.
„Statybos specialistai mums tvirtino – jei pernai prieš potvynį būtų buvęs įrengtas pylimas, vanduo į mūsų sklypus nebūtų prasiveržęs.
Jei ateityje bus naujų stichijos atakų, tikiuosi, pylimas jas atlaikys ar bent sušvelnins”, – tikisi P.Jucevičius.
Prieš metus jo namo kieme vandens gylis siekis net pusantro metro, o namo viduje – 50 centimetrų.
Apdraudė ir daiktus
Kai P.Jucevičius ėmė banko kreditą namo statybai, buvo draustos tik jo konstrukcijos.
Po potvynio muzikos grupės „16 Hz” vokalistas nusprendė apdrausti ir būste esantį kilnojamąjį turtą.
Draudimo kompanija pernai kompensavo P.Jucevičiaus namo sienų, grindų remontą, bet šeima patyrė didelę žalą, kai vanduo apsėmė baldus, buitinę techniką, muzikos įrangą.
Dabar draudimo įmokoms per metus Jucevičiai išleidžiame daugiau nei 1000 litų. „Bet tai – būtina investicija. Su upe nepajuokausi”, – nukirto trijų vaikų tėvas.
Lietaus dabar nelaukiama
Praėjusią savaitę Neryje dar buvo susikaupę nemažai ledų.
Saugodamiesi naujo upių proveržio, žmonės automobilius palieka toliau nuo namų – aukštesnėse savo kvartalų vietose, prie asfaltuotų kelių.
„Svarbiausia – kad artimiausiomis dienomis nepradėtų pliaupti lietūs. Jei ši savaitė bus saulėta, potvynio tikriausiai pavyks išvengti”, – Kauno rajono savivaldybės civilinės ir darbų saugos vyriausiasis specialistas Antanas Dagilis vylėsi, kad saulės spinduliai ištirpdys lyčių sangrūdas.
Skendo ištisi kvartalai
Pernykštis potvynis Kaune ir jo apylinkėse skandino apie 300 privačių valdų, 100 žmonių buvo priversti laikinai persikelti į kitus būstus.
Neryje ties Kaunu ir Jonava vandens lygis buvo pakilęs apie penkis metrus. Ištvinusi ir su Purvės upeliu susijungusi Audruvės upė užliejo dalį Joniškio.
Iš viso Kauno regione buvo užlieta 300 automobilių. Žmonių aukų pavyko išvengti, bet paskendo apie pusantro šimto naminių gyvūnų.
Vanduo siaubė namus, nepataisomai sugadino brangias šildymo sistemas, mat dauguma katilinių buvo įrengtos rūsiuose.
Praūžus stichijai, Naujatrobių kaime (Kauno r.) ties Nevėžiu vietos gyventojai sutvirtino apie 4 metrų aukščio žemių pylimą, kurį apgadino patvinusi upė.
Po potvynio vietos gyventojai puolė drausti savo turtą. Pernai trys didžiosios šalies draudimo kompanijos nukentėjusiesiems nuo stichijos išmokėjo per 3 mln. litų. Jei šįmet įvyktų panaši nelaimė, išmokos gali būti kelis kartus didesnės.
Žemė atpigo
Sklypų kainos Kauno potvynio zonose per pastaruosius 12 mėnesių nukrito, bet ne taip smarkiai, kaip buvo prognozuojama pernai praūžus stichijai.
2010 metais Kleboniškyje prie pat vandens vieno aro žemės kaina siekė apie 30 tūkst. litų, o dabar – apie 20 tūkst. litų, nors buvo manyta, kad kaina sumažės net iki 12–14 tūkst. litų.
Kauno, Panevėžio ar kitų didmiesčių gyventojai, su stichija susidūrę tik 2010 metais, galėtų pasimokyti iš pamario žmonių, kaip kovoti su potvyniais.
Nors pamaryje potvyniai užlieja didžiausias teritorijas, labai retoje sodyboje vanduo plūsta į namus.
Namai žemiau jūros lygio esančioje teritorijoje pastatyti ant specialiai supiltų ir sutvirtintų kalvelių, jų pamatai – itin tvirti, todėl būstams nekyla grėsmės.