Naujų idėjų autoriams pinigines praveria užsienio investuotojai

Fondų, kurie remtų ties starto linija atsidūrusias informacinių technologijų (IT) įmones, daugėja. Jauni, neseniai universitetus baigę ir idėjų nestokojantys žmonės sugeba įsiveržti į pasaulio rinkas.

„Jei atsiras investuotojų Lietuvoje, tikrai grįšime namo”, – pažadėjo šiuo metu Junginėje Karalystėje besidarbuojantis informacinių technologijų įmonės „ImpressPages” (www.interpagess.org) direktorius Mangirdas Skripka.

Jis ir dar pora įmonėje dirbančių jaunuolių vos prieš keletą savaičių įsikūrė verslo ir inovacijų centre Sanderlande. Į šį miestą jie pateko ieškodami investicijų į sukurtą produktą.

2009-aisiais interaktyviojo dizaino studijoje „Apro Media” besidarbuojantys jaunuoliai sukūrė programinę įrangą „ImpressPages CMS”. Tai vadinamoji turinio valdymo sistema. Ji skirta dizaineriams, programuotojams ir įmonėms, teikiančioms interneto svetainių kūrimo paslaugas.

„Sistema turi išskirtinius valdymo įrankius.

Juos naudojant įkelti informaciją į svetainę galima keturis kartus greičiau negu įprasta, – aiškino su M.Skripka dirbantis Audrius Jankauskas. – Be to, interneto svetainės administratorius vėliau pats gali keisti visą joje esančią informaciją.

Sistema pasirūpina, kad tai, kas įkelta, atrodytų nepriekaištingai. Ji sumažina, iškerpa nuotraukas, parenka šriftą, sulygiuoja tekstą.”

Vadinamoji nuvilkimo (anglų k. „drag & drop” – „vilk ir paleisk”) technologija padeda reikiamus elementus svetainėje nuvilkti kompiuterio pele į reikiamą vietą.

Rąstinių namų gamybos ir projektavimo bendrovės „Dreamhouse” direktorius Mindaugas Levulis sakė „ImpressPages” sistemą naudojantis maždaug metus.

„Įmonės interneto svetainėje galiu labai greitai pakeisti informaciją. Sistema paprasta naudotis. Ji suteikia galimybę sukurti įvairius svetainės puslapius, nes idėjų neriboja techninės galimybės”, – sakė M.Levulis.

„Tai, ką mes sukūrėme prieš pusantrų metų, reikėjo tobulinti. Tam reikėjo investicijų”, – aiškino M.Skripka. Investicijų paiešką jis pradėjo mėgindamas išsiaiškinti ES paramos sąlygas.

„Kalbėjau ir su pora konsultacinių Lietuvos įmonių. Tariausi ir su tomis, kurios yra gavusios ES paramos. Padariau išvadą, kad mano verslui reikia ne paramos, o investicijų”, – paieškų kelią prisiminė M.Skripka.

Jis kreipėsi ir į Verslo angelų fondą, kuris ES paramą naudoja investicijoms į jaunas įmones.

„Verslininkai ir fondai Lietuvoje mus noriai priėmė. Jautėme susidomėjimą, sulaukėme teigiamų atsiliepimų, patarimų.

Tačiau mums nepavyko rasti tinkamo šios srities investuotojo. Nes Lietuvoje investuojančiųjų į informacinių technologijų verslą labai mažai”, – sakė M.Skripka.

2010 metų spalį „Apro Media” pateikė paraišką paramai pagal Jungtinės Karalystės programą „The Difference Engine” gauti.

„The Difference Engine” – tai programa, kurios lėšomis remiamos pradedančios įmonės. Ją sukūrė Midlsbro ir Sanderlando miestų tarybos bei Šiaurės rytų Anglijos regiono plėtros agentūra.

„Fondas gali paremti bet kurios pasaulio šalies informacinių technologijų įmonės projektą, jeigu tik tos šalies piliečiai gali legaliai dirbti Didžiojoje Britanijoje, – užsiminė M.Skripka. – Esu girdėjęs, kad buvo kviesta komanda iš Rusijos, tačiau ji nesugebėjo gauti vizos.”

Tą patį 2010-ųjų rudenį „Apro Media” pateiktas projektas pateko tarp išrinktųjų.

Didžiojoje Britanijoje įkūręs įmonę „ImpressPages” ir šių metų sausį gavęs 14,6 tūkst. svarų (apie 60 tūkst. litų) investiciją, M.Skripka su kolegomis A.Jankausku ir Mindaugu Stankaičiu ėmėsi darbo.

„Tai pinigai, kuriuos per 13 savaičių turime skirti verslo plėtrai ir savo produktui patobulinti taip, kad įstengtume atkreipti didesnių investuotojų dėmesį”, – sakė M.Skripka.

Anot jo, programa „The Difference Engine” remia naujas IT verslo įmones, kurios turi galimybių išaugti iki tarptautinių.

„Mūsų produktas – kaip tik toks. Šiuo metu programa „ImpressPages CMS” naudojama 167 pasaulio valstybėse, daugiausia JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Ji išversta į aštuonias kalbas”, – nesikuklino M.Skripka.

Kaip, pasibaigus projektui, keisis „ImpressPages” vaikinų gyvenimas, priklausys nuo būsimo investuotojo.

„Jei atsiras investuotojas čia, liksime Britanijoje. Jei sudominsime ką nors iš Lietuvos, tuomet grįšime”, – sakė M.Skripka.

Prieš metus programos „The Difference Engine” investicijomis pasinaudojusi kita IT bendrovė iš Lietuvos jau yra pakeliui į JAV rinką.

Trys Lietuvos piliečiai – 26 metų Andrejus Andrejevas, jo bendraamžė Dalia Lašaitė ir 25 metų Kšyštofas Ledichovas pernai nuvyko į Didžiąją Britaniją ir joje užsibuvo ilgiau nei planavo.

2009-aisiais jie sukūrė interneto svetainę važiuojam.lt, padedančią keliaujantiems žmonėms rasti pakeleivingą transporto priemonę.

Paieškų sistema plėtėsi ir projektas ūgtelėjo iki svetainės www.geogoer.com.

Šis projektas buvo vienas iš dešimties, kuriuos iš viso pasaulio pretendentų atrinko investuotojai pagal programą „The Difference Engine”.

Į įkurtą bendrovę „Geogoer” iš programos lėšų 2010-ųjų pradžioje buvo investuota 20 tūkst. svarų sterlingų (apie 81 tūkst. litų). Investuotojai įsigijo 8 proc. bendrovės akcijų.

Už šiuos pinigus jaunuoliai keturis mėnesius projektą tobulino talkinami įvairių specialistų.

„Programa vyko Midlsbro mieste. Mums, dešimčiai IT komandų iš įvairių šalių, talkino per septyniadešimt specialistų”, – K.Ledichovas tos patirties, tikėtina, niekada nepamirš.

Kasdien – po keletą susitikimų su įvairiais konsultantais. Jų buvo bemaž trisdešimt. Su naujokais dirbo ir „Google”, „Amazon”, „Paypal” bei kitų garsių IT kompanijų atstovai.

„Konsultantai patardavo, kaip elgtis toliau, kaip projektą paversti pelną duodančiu produktu”, – pasakojo K.Ledichovas.

2010-ųjų birželį IT projektų autoriai Londone, „Microsoft” pastate, susitiko su garsiais investuotojais. Tai buvo ir rizikos fondų valdytojai, ir vadinamieji verslo angelai.

Pastarieji – privatūs investuotojai, kurie gali finansuoti įmonės steigimą kaip dalininkai arba konsultuoti jos valdymo klausimais.

Rizikos fondo valdytojai – reiklesni. Jie vertina, ar projektas per tam tikrą laiką atsipirks. Jei nusprendžiama investuoti, į įmonės tarybą atsiunčiamas ir savas žmogus.

„Visam tam reikia didelės atskaitomybės – tai neretai stabdo projekto plėtrą. Bet investicijos – daug didesnės.

Verslo angelas investuoja, pavyzdžiui, 150–345 tūkst. litų, o rizikos fondo valdytojas investiciją pradėtų nuo 1 mln. litų ir paprašytų 40 proc. akcijų”, – aiškino K.Ledichovas.

Ir su vienais, ir kitais investuotojais, anot pašnekovo, vyko derybos. Bet „Geogoer” savininkų ir investuotojų tikslai vis dėlto nesutapo.

„Šiuo metu kuriame naują projektą „Open Transport Network” („Atvirasis transporto tinklas”).

Tai bus pasaulinė transporto tvarkaraščių paieškos sistema. Dabar ji yra skirta JAV rinkai”, – sakė K.Ledichovas.

Jo teigimu, tai turėtų būti greičiau parduoti skirtas produktas. Todėl ir investuotojams jis, tikėtina, bus patrauklesnis.

Sprogusių burbulų pamokos – ilgalaikės

Banko „Finasta” institucinių klientų investavimo vadovas

„Informacinių technologijų burbulas sprogo 2000 metais. Bet šiuo metu nėra priežasčių, kurios imtų pūsti naują burbulą.

Burbulai paprastai išpučiami atsiradus naujoms technologijoms. Tam tikroje verslo sferoje pradėjus smarkiai augti investicijų grąžai, atsiranda ir savotiška manija.

Prieš gerą dešimtmetį IT burbulas pūtėsi atsiradus naujai, nuolat populiarėjančiai technologijai. Kompiuterių plėtra paskatino telekomunikacijų ir interneto programinės įrangos gamybą, pritraukusią rizikos kapitalistų pinigus.

Tuo metu vis daugiau IT bendrovių pateko į vertybinių popierių rinką. Įdėjus palyginti nedaug pinigų buvo galima gauti didelės grąžos. Padėtis buvo vertinama pernelyg optimistiškai. Ir burbulas sprogo.

Po tokių įvykių žmonės stengiasi nekartoti klaidų.

Šiuo metu ypač svarbi IT verslo plėtra. Visame pasaulyje siekiama kuo daugiau informacijos perkelti į interneto erdvę. Todėl atsirado didelis smulkių, tam tikroms funkcijoms atlikti skirtų informacinių technologijų įmonių poreikis.

Didžiąsias IT įmones domina tik dideli užsakymai, o smulkiosioms tenka tam tikra IT paslaugų dalis.

ES rinka skatina kapitalo ir žmonių judėjimą. Suprantama, kad Lietuvoje jaunoms, nedidelėms IT įmonėms sunkoka rasti produktų pirkėją. Tai, kad jos ieško ir suranda investicinės paramos užsienyje, sveikintina.

Būtų blogiau, jei kūrybingi žmonės neieškotų finansinių galimybių idėjoms įgyvendinti. Jei to nedarytų, jų idėjas kaip savas įgyvendintų kiti.”

Rizikuoja pinigais Kiekvienas investuotojas ir fondas laikosi skirtingų investavimo nuostatų. Vieni jų investuoja į naują verslą arba tik idėją, kiti – į jau veikiančias įmones, siekdami jas labai greitai išplėsti. Treti investuoja į dideles įmones ir finansuoja pasaulinę jų plėtrą.

Kiekviename etape investuotojai rizikuoja. Todėl jie ir vadinami rizikos kapitalo fondais ar rizikos kapitalistais.

Investicijos į naują verslą dažniausiai būna 100–500 tūkst. JAV dolerių (0,25-1,2 mln. litų), į patirties jau turinčias įmones – iki 5 mln. JAV dolerių (12,5 mln. litų). Investicijos į pasaulinę įmonių plėtrą gali siekti ir šimtus milijonų JAV dolerių.

Investicijų pradedančios įmonės gali tikėtis ir iš vadinamųjų verslo angelų bei idėjos patikros („proof of concept”) fondų. Jie dažniausiai investicijoms skiria mažesnes pinigų sumas. Tačiau jų reikalavimai irgi mažesni, juos lengviau įvykdyti.