„Norima sumažinti mokesčius mažas pajamas gaunantiems asmenims? Bet tai nesiūloma. Ar norima apmokestinti turtuolius? Tačiau šiuo apmokestinimu apmokestinamos darbo pajamos ir šiek tiek kalbama apie bendrąsias pajamas. Kur yra ta vidurinioji klasė? Daugiau darbo pajamų uždirbančių žmonių nėra tiek daug. Siekiama daugiau socialinio teisingumo? Tai būtų galima jo daugiau pasiekti nagrinėjant mokestines spragas, kurios yra“, - kalbėjo N.Udrėnas antradienį interviu „Žinių radijui“.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas atkreipė dėmesį, kad bendra mokestinė našta Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra pakankamai nedidelė, tačiau jos pasiskirstymas yra netolygus. Darbo pajamos Lietuvoje apmokestinamos pakankamai daug, tuo tarpu turtas, prabanga ar kapitalas apmokestinami labai mažai. Atlikti tyrimai rodo, kad geriau yra apmokestinti netiesioginiais mokesčiais negu tiesioginiais.
„Kai apmokestini atlyginimą, tai tarsi siunti signalą Jonui, Petrui, Reginai ar Onutei, kad palauk nedirbk perdaug, nereikia uždirbti perdaug, pailsėk. Tuo tarpu Lietuvai, kaip pakankamai sparčiai besivystančiai valstybei, trūksta talentingų žmonių įvairiose gyvenimo srityse ir reikia jų pritraukti. Reikia paskatinti, kad jie kurtų gerovę, nes jie dirbdami čia kartu sukuria ir multiplikacinį efektą: jiems reikia įvairesnių paslaugų, ekonomikos struktūra tampa įvairesnė, ir tai sukuria prielaidas atsirasti įvairioms kitokioms darbo vietoms“, - sakė N.Udrėnas.
Prezidentės vyriausiasis patarėjas svarstė, kad spekuliuojant progresinių mokesčių idėja galbūt yra nukreipiamas dėmesys nuo paieškos sutarimo dėl likusių mokestinių spragų, kaip apmokestinti tam tikras turto klases, ir kartu pažvelgti į ekonomikos vystymąsi šiek tiek į priekį. Tai yra kokių kitokių mokestinių instrumentų reikia, kad būtų sklaidomi ateities burbulai.
„Taigi tikrai reiktų kartu daugiau susėsti ir įvertinti, kad mokestinė sistema būtų nuosekli, bet mokestinė našta būtų paskirstoma tolygiau, o socialinis teisingumas taip pat pasiekiamas“, - apibendrino N.Udrėnas.