Prieš keletą savaičių didžiausias pasaulyje rizikos kapitalo fondas „Pimco” iš savo portfelio pašalino JAV vyriausybės vertybinius popierius.
„Pimco” vadovas Billas Grossas, jau ir anksčiau negailėjęs kritikos JAV administracijos finansų politikai, tuomet savo poelgį paaiškino taip: „Esame graikiškesni už pačius graikus.”
Iššūkis? Be abejonės. Tačiau jis buvo teisus.
Įrodymas – po dvidešimties metų pertraukos „Standard & Poor’s” paklibintas Jungtinių Valstijų reitingas. „Neigiama” – taip jo perspektyvą įvertinę analitikai sukėlė kalbų apie įsisenėjusias šalies bėdas.
Reakcija – vienoda
Tuo JAV ir skolose skęstančios Graikijos panašumai nesibaigia. Mat abiejų šalių atstovai itin panašiai reagavo į tarptautinės reitingų agentūros antausį.
„Standard & Poor’s” neatsižvelgia į mūsų pastangas įvesti tvarką valstybės finansų sektoriuje”, – dar kartą sumažinus Graikijos skolinimosi reitingą kovo mėnesį skundėsi šios šalies premjeras Giorgos Papandreu.
„Mūsų nuomone, „Standard & Poor’s” neįvertina Amerikos politikų sugebėjimo sutartinai susidoroti su finansiniais iššūkiais, kuriuos patiria mūsų šalis”, – tokia buvo JAV finansų sekretorės Mary Miller reakcija.
Politikams stinga vienybės
Tuo tarpu reitingų agentūros analitikai savo sprendimą paaiškino labai paprastai: JAV politikai jau dvejus metus nesugeba priimti sprendimų, kaip šaliai mažinti biudžeto deficitą.
Jungtinių Valstijų skolos jau netrukus pasieks 14,3 trilijono JAV dolerių (dabartiniu kursu – beveik 35 trilijonus litų).
Senas paskolas reikia grąžinti, todėl skolinamasi iš naujo: vien šįmet prireiks iki 1,65 trln. dolerių kreditų.
Tuo tarpu valdžia kol kas niekaip nesusitaria dėl taupymo plano. Prezidento Baracko Obamos administracija siūlo priemones, kurios per dvylika artimiausių metų padėtų sutaupyti 4 trilijonus dolerių.
Tuo tarpu respublikonai parengė planą, pagal kurį siekiama per dešimt metų sutaupyti iki 6 trln. dolerių.
Prasiskolinusi valstybė
Tiesa, skolose skęsta ne tik JAV valdžia.
Skelbiama, kad šios šalies gyventojai skolingi sumą, prilygstančią 91 proc. BVP.
Verslo skolos siekia 76 proc. BVP, o finansų sektoriaus – 97 proc. BVP. Bendra visos šalies skola – beveik 360 proc. BVP.
Kitaip tariant, amerikiečiams reikėtų veltui dirbti kone ketverius metus, jei jie norėtų sugrąžinti visus kreditus.
Tiesa, gal šiek tiek ir trumpiau, nes dalis jų susiję tarpusavyje: pavyzdžiui, JAV gyventojai yra įsigiję nemažai valstybės obligacijų, tad jie kartu yra ir valstybės kreditoriai, ir kažkieno (dažniausiai bankų) skolininkai.
Sunerimo ir TVF
JAV finansų būklė kelia nerimą net ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).
Jo ekspertai įspėjo, kad Jungtinių Valstijų skola, pasiekusi 91,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), tapo rimta grėsme visai šaliai.
TVF Ameriką pastatė į vieną gretą su jau donorų paskolomis besinaudojančiomis Airija ir Graikija, taip pat prasiskolinusia Japonija.
Šios keturios valstybės raginamos imtis veiksmų, kad iki 2020 metų jų skolos sumažėtų iki 10 procentų BVP. („Ftd.de”, „Manager-Magazin.de”, LR)
Aukso metas
* „Standard & Poor’s” analitikų paskelbtas nuosprendis JAV skolinimosi reitingui trumpam buvo sukėlęs paniką akcijų biržose. Daugelio jų indeksai kuriam laikui patraukė žemyn.
* Tiesa, vakar popietę jie jau vėl kilo į viršų.
* Bent Azijos biržose paklausūs išliko ir JAV skolos vertybiniai popieriai. „Mes matome, kad Jungtinių Valstijų obligacijos tebėra patraukli investicija”, – pareiškė Japonijos finansų ministras Y.Noda.
* Užtat daugelis išsigandusių investuotojų dar kartą metėsi prie aukso, kurio kaina pakilo iki rekordinio lygio – beveik 1500 dolerių už unciją.
* Beje, net ir patys amerikiečiai ima abejoti dolerio galybe ir mieliau renkasi patikimesnius taupymo būdus.
* Čia neabejotina lyderė yra Jutos valstija: šiame mormonų krašte neseniai auksas ir sidabras įteisinti kaip visavertės atsiskaitymo priemonės.