Analitinėje centro pažymoje pabrėžiama, kad vyriausybės šiuo
metu privalo reaguoti į visuomenės nuotaikas, nes pasitikėjimas
branduoline energetika po avarijos Fukušimoje krito nuo 45-75 proc.
iki 21-51 procento.
„Kita vertus, jei įgyvendinus papildomas saugumo priemones pavyks
bent artimiausiu metu išvengti panašių avarijų, išmokus
Fukušimos pamokas ir atslūgus emocijoms, branduolinė energetika dar
gali atsigauti“, - rašoma pirmajame leidinio „Energetinio saugumo
akcentai“ numeryje.
Ekspertai teigia, kad praėjus 15-20 metų po 1979 metų incidento
JAV „Three Mile Island“ atominėje elektrinėje ir 1986 metų avarijos
Černobilyje pasaulyje vis dėlto prasidėjo atominės energetikos
„renesansas“.
Pažymoje nurodoma, kad Europos šalys branduolinės energetikos
plėtrą vertina skirtingai - griežtai prieš yra Austrija, Danija,
Graikija, Airija ir Portugalija, ir jų iniciatyva „ES neabejotinai
griežtins reikalavimus, susijusius su reaktorių sauga, galbūt
reikalaus uždaryti reaktorius, kurie neišlaikys „streso testų“.
Vis dėlto Energetinio saugumo centro ekspertai įsitikinę, kad
„skeptikėms“ greičiausiai nepavyks užginčyti Suomijos,
Prancūzijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Baltijos
ir kitų šalių racionalaus poreikio statyti naujos kartos
reaktorius.
„Todėl ES valstybių vykdomi projektai gali tapti mažiau
ambicingi, kai kurių jų įgyvendinimas - atidėtas, tačiau
visiškas statybų užšaldymas yra mažai tikėtinas“, - rašoma
pažymoje.
Anot dokumento autorių, ES šalių branduolinės pramonės
srityje srityje veikiančios įmonės iš Fukušimos avarijos gali
netgi turėti naudos.
„Prancūzų AREVA kompanijai, gaminančiai naujos kartos ERP tipo
reaktorius, atsiras puiki proga pagrįsti gerokai aukštesnę nei
įprastų reaktorių kainą. Kalbama, kad britai, čekai, suomiai,
planavę kviestis projektuotojus ir investuotojus iš JAV ir Pietų
Korėjos, gali persigalvoti AREVA naudai“, - teigia Energetinio
saugumo centro specialistai.