Nors Vilniaus savivaldybės pristatytas siūlymas dujas iš vienintelio tiekėjo, Rusijos dujų milžino „Gazprom“, pirkti centralizuotai, atrodo gana kontraversiškai ir kyla klausimas, ar tai nėra vien skambus pasiūlymas, tačiau bet kokios iniciatyvos yra sveikintinos, teigia LŠTA prezidentas.
LŠTA vienija 31 šalies šilumos tiekėją, kurie pagamina beveik 99 proc. Lietuvoje tiekimo tinklais perduodamos šilumos.
„Mes, šilumos tiekėjams atstovaujanti asociacija, iš esmės palaikome bet kokias iniciatyvas, jeigu tik jos galėtų sumažinti perkamų dujų kainą. Nežinau, ar pagal sostinės mero Artūro Zuoko pateiktą siūlymą tai yra įmanoma, tačiau jeigu jie jau teikia, tai galbūt yra ir kažkas konkretaus suderinta. Kaip bebūtų, dujų kainai kylant, automatiškai kyla ir šilumos kaina vartotojams, o tai yra labai svarbu“, - naujienų agentūrai ELTA sakė V. Stasiūnas.
Asociacijos vadovas priminė, jog tuo metu, kol Lietuvoje šilumos ūkis dar priklausė bendrai energetikos sistemai, įmonėms kurą tiekdavo vienintelė jo pirkėja - „Lietuvos energija“, tačiau po pertvarkos kiekvienas subjektas dujas turi pirkti atskirai.
„Tačiau ar tai tikrai gali sumažinti kainą? Nors turint omenyje, kad vienas pirkėjas perka didelį kiekį, tai akivaizdu, kad su juo bus kalbama šiek tiek kitaip ir galima derėtis, galima ir sumažinti tą kainą. Kaip bebūtų, mes, kaip atstovaujantys įmonėms, palaikome visas iniciatyvas, jeigu tik būtų įmanoma sumažinti kainas“, - svarstė V. Stasiūnas.
Ketvirtadienį naujasis Vilniaus meras A. Zuokas pristatė siūlymą, perduotą Vyriausybei bei Energetikos ministerijai, kuriuo esą būtų galima sumažinti šilumos kainas visiems Lietuvos vartotojams.
A. Zuoko teigimu, šiam tikslui pasiekti derėtų dujas iš vienintelio tiekėjo pirkti centralizuotai. Pirkėjas šiuo atveju būtų Vyriausybė drauge su Energetikos ministerija, o už centralizuotą kuro pirkimą būtų atsakinga ministerijos įsteigta įmonė, kuri pirktų kurą Vyriausybės vardu ir tokiu būdu turėtų žymiai palankesnes sąlygas derėtis dėl mažesnės kuro kainos.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, už dujas Lietuva per metus sumoka apie 800 mln. litų, o antroje vietoje esantis kitas alternatyvus kuro šaltinis - biokuras atsieina 125 mln. litų. Tačiau bendrame kuro balanse dujų yra sunaudojama 73,7 proc., o biokuro vos 19,3 proc.
2016 m. Lietuvoje įsigalios Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią deginant kurą išmetamų kenksmingų medžiagų kiekis turėtų būti sumažintas bent tris kartus. Vilniaus savivaldybė yra užsibrėžusi tikslą iki šio laikotarpio biokuro panaudojimą padidinti apie 3,5 karto, iki 70 proc.
V. Stasiūno aiškinimu, didesnis biokuro naudojimas šiuo metu turėtų tapti pirminiu diskusijų objektu, kadangi biokuro ištekliai Lietuvoje yra pakankamai dideli ir jų potencialas yra praktiškai neišnaudojamas, nors tam pakanka pakeisti šiuo metu šalies elektrinėse naudojamus įrenginius.
„Kūrenant biokurą nereikėtų statyti valymo įrenginių, kadangi biokuras neišmeta tokio kiekio teršalų, kaip kiti kuro ištekliai. Čia jau yra vienas iš realių projektų. Taip, tai reikalauja didelių investicijų ir suma yra didelė. Kiek girdėjau, jau buvo atsiradusi privati bendrovė, kuri siūlė finansuoti panašų projektą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė jo nepatvirtino. Šiuo atveju bendrovei investavus šilumos kaina nepakiltų, o ėmus naudoti biokurą kaina imtų kristi, tad investuotojui šis indėlis gana greit atsipirktų, o tuomet jau ir miestas turėtų įrenginius, naudojamus biokurui, su daug mažesne šildymo kaina. Jeigu savivaldybė nebūtų atmetusi projekto, tai jį būtų buvę galima užbaigti iki 2015 m.“, - sakė V. Stasiūnas.
LŠTA prezidentas pabrėžė, jog nors ir derėtų imti vis labiau apsistoti ties biokuro naudojimu, tačiau iki užsibrėžtų siekių įgyvendinimo dar yra šiek tiek laiko, tad tuo tarpu reikia labiausiai rūpintis gamtinių dujų kainos mažinimu Lietuvai.
Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šilumos kaina nuo šių metų rudens vartotojams turėtų pakilti dėl 30 proc. brangsiančių gamtinių dujų.
Vyriausybė šiuo metu su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ veda derybas dėl mažesnės dujų kainos Lietuvos vartotojams. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, derybos su „Gazprom“ vyksta dėl 15 proc. mažesnės dujų kainos.