Pirmojoje po centro įkūrimo sausio pradžioje parengtoje
analitinėje pažymoje teigiama, kad Maskva gali nuspręsti
ratifikuoti Europos Energetikos Chartijos (EEC) sutartį, kurią
anksčiau atmetė.
Anot pažymos, Maskva taip pat gali siūlyti derėtis dėl šios
sutarties pakeitimo, iš naujo aptariant tranzito per ES, Rusijos,
kitų šalių teritorijas sąlygas. Pažymima, jog šį dokumentą
galima peržiūrėti ir keisti kas penkerius metus, keičiantis rinkos
sąlygoms.
„Rusijos ekspertų ir valdžios atstovų nuomone, ES Dujų
direktyva (2009) ir ypač joje numatytos sankcijos (iki 10 proc. nuo
apyvartos baudos) prieštarauja tarptautinei teisei (2006 m. Energijos
bendrijos sutarčiai tarp ES ir Pietryčių Europos, Europos
Energetikos Chartijos sutarčiai)“, - teigia energetinio saugumo
ekspertai.
Pasak jų, jei Rusija ratifikuotų EEC sutartį, ji galėtų
ginčyti dujų sektoriaus liberalizavimą numatančios direktyvos
(Trečiojo energetikos paketo) teisėtumą, nes „ratifikuotos
tarptautinės sutarties statusas yra aukštesnis nei ES direktyvos,
nustatančios bendros ES rinkos veikimo principus“.
„(Rusija galėtų) siūlyti kompromisą, pagal kurį sutarties
šalys galėtų detalizuoti ir prisiimti papildomus, su dujų rinkos
liberalizacija susijusius įsipareigojimus, bet negalėtų priversti
tą patį daryti kitas valstybes“, - rašoma dokumente.
Taip, anot ESC, Rusijai atsivertų kelias išsaugoti dujotiekių
kontrolę derantis dėl investicijų ir Trečiojo energetikos paketo
(TEP) įgyvendinimo bei tiekimo sąlygų su kiekviena ES valstybe
atskirai.
Pažymoje, taip pat pabrėžiama, kad siekdamas pasipriešinti
dujų tiekimo ir transportavimo verslų atskyrimui Rusijos dujų
milžinas „Gazprom“ ieško naujų rinkų Tolimuosiuose Rytuose ir turi
daug įtakos svertų didelėms energetikos kompanijoms Vakarų
Europoje, jei jos sugalvotų perimti rusų prarandamų dujotiekių
kontrolę.
„Kitaip tariant, formalių ir neformalių derybų keliu „Gazprom“
šiandien bando daryti įtaką TEP įgyvendinimą detalizuojantiems
dokumentams argumentuojant anglosaksiško tiekėjų konkurencija
grįsto modelio netinkamumu kontinentinei Europai“, - konstatuoja
energetinio saugumo ekspertai.
Artimai su Rusijos valdžia susijęs „Gazprom“ kaltina Lietuvą
kenkiant jo interesams pasirinktu griežčiausiu TEP įgyvendinimo
variantu, kuris numato bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos
išskaidymą. Rusų koncernas grasina Vilniui didesnėmis dujų
kainomis bei tarptautiniais teismais.
Lietuvos Vyriausybei bendrovėje „Lietuvos dujos“ priklauso 17,70
proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, „Gazprom“ - 37,06 proc., pažymoje
draugiška rusams pavadintai Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ -
38,9 proc. akcijų.