Pagal Migrantų integracijos politikos indeksą, kurį nustato
Britų taryba ir Migracijos politikos grupė, tarp tirtos 31
valstybės Lietuva užima 27 vietą. Blogiausiai įvertintų šalių
penketuke Lietuva atsidūrė kartu su Latvija, Malta, Slovakija ir
Kipru.
Tyrimo metu analizuota situacija Europos Sąjungos (ES) šalyse,
Norvegijoje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Valstijose.
Naujausias indeksas išvestas vertinant imigrantų dalyvavimo
politiniame ir pilietiniame gyvenime galimybes, švietimo ir
įsidarbinimo prieinamumą, antidiskriminacinius įstatymus iki 2010
metų gegužės.
Tyrime Lietuva įvertinta 44 balais iš 100. Lyginant su 2007
metais atliktu tyrimu, kada et buvo tirtos 28 šalys, Lietuvos
vertinimas pagerėjo vienu balu - tuomet Lietuvai skirti 43 balai,
kurie lėmė, kad Lietuva buvo 20 vietoje.
„2007 metais Lietuva iš 28 šalių buvo 20. Tada aš norėjau vis
dėl to paploti Lietuvai, už mūsų buvo septynios ar aštuonios
šalys. 2011 metais Lietuva iš 31 šalies atsidūrė 27 vietoje. Mes
nieko blogo nepadarėme, kalbant apie integracijos politiką, esmė
ta, kad mes nieko nepadarėme. Problema ta, kad iš esmės tuo metu,
kai kitos valstybės jau kažką padarė, Lietuva nepadarė nieko“, -
sako Etninių tyrimų instituto atstovas Karolis Žibas.
Šią savaitę Vilniuje vykusioje visuomenininkų, valdininkų ir
pačių atvykėlių diskusijoje apie imigrantų padėtį Lietuvoje
K.Žibas sakė lietuvių nenoro priimti užsieniečius negalintis
teisinti konservatyvumu ar sovietine praeitimi, kada monoetniškumas
sietas su tautos išlikimu.
„Žiūrint į tokius klausimus, kaip visuomenė mato migrantus
Lietuvoje, kaip suvokia multikultūriškumą, integracijos politiką,
situaciją galbūt laikyčiau labiau netolerancijos apraiškomis,
tikrai nenorėčiau nuleisti visko ant konservatyvizmo“, - teigė jis.
K.Žibas pažymi, kad lietuviai netolerantiški ne tik
atvykėliams, bet ir kitoms grupėms.
„Mano giliu įsitikinimu, mes negalime kalbėti apie nepakantumą
ar konservatyvizmą konkrečiai akcentuojant etniškumą. Jeigu
pažiūrėtume į tyrimus, tai pati didžiausia neapykantos grupė
Lietuvoje yra homoseksualūs asmenys, paskui seka romai, toliau -
juodaodžiai, pabėgėliai ir musulmonai, toliau turkai, kinai ir
panašiai“, - dėstė tyrėjas.
Migrantų integracijos politikos indekso sudarytojai galimybes
atvykėliams iš ne ES šalių integruotis Lietuvoje vertina kaip
labiau nepalankias.
Šeimos narių imigracija pas Lietuvoje legaliai esančius
asmenis, galimybė gauti ilgalaikį leidimą gyventi ar kovoti su
diskriminacija Lietuvoje vertinama vidutiniškai - taip esą yra dėl
minėtas atvykėlių teisės reglamentuojančių ES teisės aktų.
Tačiau, pasak tyrėjų, Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos
šalyse, atvykėliai turi labiau apribotas politinio ir pilietinio
dalyvavimo galimybes nei daugumoje kitų Europos šalių. Be to,
Lietuvos mokyklos priskiriamos prie mažiausiai pasiruošusių priimti
emigrantus.
Tarp teigiamų postūmių nuo 2007-ųjų metų išskiriamas
teisinės bazės tobulinimas, išskiriant 2009 metais priimtas
Baudžiamojo kodekso pataisas.
2009 metais Baudžiamajame kodekse įtvirtina, kad nusikaltimo
įvykdymas siekiant išreikšti neapykantą dėl amžiaus, lyties,
seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos,
kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
yra sunkinanti aplinkybė. Pataisomis taip pat atskirai numatyta, kad
griežtesnė bausmė turi būti, jei dėl tokio motyvo nužudytas ar
sužalotas žmogus.
Statistikos departamento duomenimis, į Lietuvą 2010 metais
gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo per 5,2 tūkst. imigrantų.