Jei galėtų atsukti laiką, kaunietis Antanas Visockis pirmiausia norėtų grįžti ne į savo jaunystę, o į vėlų rudenį prieš penketą metų.
Vyriškis skubėtų ištaisyti klaidą ir nepasirašytų sutarčių, kuriomis banke laikytas santaupas patikėjo to paties banko draudimo bendrovei.
Parašai ant sutarčių, išvilioti žadant sotesnę senatvę, A.Visockiui kainavo 23 tūkst. litų. Nuostolis toks apmaudus, kad žmogus neketina su juo susitaikyti.
Viliojo pažadais ir baugino?
Į septintą dešimtį metų įžengęs kaunietis pats niekada nebūtų sumanęs santaupų investuoti į pasaulinius aukštos rizikos investicijų fondus. Bet 2006-ųjų pabaigoje A.Visockį pradėjo primygtinai spausti tuomečio „Hansabanko“ (dabar – „Swedbankas“), kuriame jis laikė santaupas, konsultantas.
Jaunuolio būta gana įžūlaus. Rašė laiškus, atakavo skambučiais į namus, užsimindavo, neva santaupos, kurių sumą jis tiksliai įvardijo, nuvertės, o bankas gali bankrutuoti. Išeitis – pinigus investuoti.
Bankas vėliau paaiškino, kad konsultantas turėjo teisę naudoti kliento asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslams, nes A.Visockis, pasirašydamas sutartį, tam neprieštaravo. Kauniečio pastebėjimu, tuometė standartinė banko sutartis kitokios galimybės vartotojui ir nenumatė.
„Man nebuvo siūloma banko paslauga, aš buvau bauginamas“, – pasakojo ne visai savo noru investuotoju tapęs kaunietis.
Investicijos ištirpo
Pagal „Hansa Pensija plius“ draudimo sutartį A.Visockis investavo 23 tūkst. litų, o į „Investicinių fondų portfelį“ įmokėjo dar 16 tūkst. litų. Įsisukus ekonominei krizei, investicijų vertė pradėjo katastrofiškai smukti. Iškalbusis konsultantas sunerimusį A.Visockį įtikinėjo laukti, kol pinigų vėl „užaugs“.
„Rodo ekrane kreives ir pasakoja: čia investavome, bet matai, kreivė raudona, reikia investuoti, kur žalia. Po mėnesio ateinu, sako, jau paraudonavo ir ta žalia, investuok kitur“, – prisimena A.Visockis.
„Aktyvus investavimo krypčių keitimas per draudimo laikotarpį rodo, kad A.Visockis tinkamai suprato draudimo sutarčių sąlygas“, – vėliau, atsakydami į kauniečio paklausimą, apie šį laikotarpį rašė draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovai.
Kai iš 23 tūkst. beliko vos 12 tūkst., vyras sutartį nutraukė. Iškalbos netekęs konsultantas sunaikino jo turėtą sutarties egzempliorių. Likusią sumą kaunietis investavo į „Investicinių fondų portfelį“, prie turėtų 16 tūkst. „Portfelio“ vertė vėl krito, papildomai investuota suma taip pat ištirpo.
Apskaičiuokime. Prieš ketverius metus dviejose banko sąskaitose A.Visockis turėjo 23 tūkst. litų ir 16 tūkst. litų. Jei būtų visiškai nieko nedaręs, tais pinigais būtų džiaugęsis iki šiol. Banko atstovo įtikintas, perkėlė santaupas į banko draudimo įmonę. Realūs pinigai virto investiciniais vienetais ir prarado vertę. Iš bendrovės atgauta vos apie 16 tūkst. litų.
Draudikai kaltės nejaučia
„Kur pradanginti mano 23 tūkst. litų? Konsultantas veikė banko vardu ir banko naudai. Kokia yra bendrovės atsakomybė?“ – kaunietis kreipėsi į draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialą.
Iš bendrovės gavo atsakymą, kuriame detaliai išvardytos investavimo kryptys ir jų vertės. Draudikų teigimu, atsakomybė dėl pinigų tenka pačiam A.Visockiui. Kaunietis kreipėsi į Draudimo priežiūros komisiją, tikėdamasis, kad ši privers draudikus kompensuoti patirtus nuostolius.
Neseniai gautas sprendimas nebuvo palankus A.Visockiui. Kodėl?
Pasirašei – vadinasi, sutikai
Pirmiausia todėl, kad Priežiūros komisijai draudikai pateikė nepriekaištingus draudimo sutarčių dokumentus su A.Visockio parašais. Paprastai tariant, pasirašydamas kaunietis pats patvirtino sutinkąs su viskuo, kas atsitiko.
A.Visockis pasirašė sutinkąs, kad jo duomenys tiesioginės rinkodaros tikslu būtų atskleisti ne tik bankui, bet ir „Swedbank“ grupės įmonėms, patvirtino, kad iš banko į draudimo sąskaitas pinigus perkėlė savo noru, kad susipažino su draudimo sutarčių taisyklėmis, suprato jų sąlygas ir su jomis sutinka.
O tai reiškia, kad jis sutiko prisiimti draudimo įmokų investavimo riziką ir netgi galimus nuostolius.
Galimybę ieškoti teisybės teisme A.Visockis dar svarsto. Tačiau kaunietis žada nenuleisti rankų ir imtis vienyti panašiai nukentėjusius žmones.
Riziką turėtų vertinti atidžiau
Darius Andriukaitis, Draudimo priežiūros komisijos narys:
„Draudikų siūlomi paslaugų paketai gana sudėtingi netgi specialistams.
Retas pensinio amžiaus žmogus turi įgūdžių atsargiai valdyti savo finansus. Todėl įpareigojame draudikus, kad šie atidžiau vertintų rizikas ir atitinkamai grupuotų klientus.
Kita vertus, žmogus pasirašė sutartį, kurioje buvo visos sąlygos. Tai būtų pamoka ateičiai: neturint tvirto įsitikinimo, kad investicija bus naudinga, geriau investicinio draudimo nesiimti.“
Būtina didesnė valstybės priežiūra
Romas Lazutka, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinių mokslų daktaras, profesorius
„Ekonominei pusiausvyrai pasaulio rinkose įtakos turi politiniai pokyčiai, teroro aktai, gamtos stichijos. Vertybinių popierių paklausa kinta ir be rimtų priežasčių. Investuojant pinigus ilgam laikui, verčių svyravimai išsilygina.
Tad negalima kaltinti draudikų, kad jie žmonių pinigus kaip nors vagia. Tačiau draudikai gali naudotis žmonių neišprusimu. Lietuvoje klientą dažniausiai konsultuoja suinteresuotas paslaugos teikėjas.
Šiuo metu viena pusė rinkoje žino mažiau už kitą, dėl to nukenčia, bet neturi kam pasiskųsti. Pasaulinės ekonominės krizės į teismą nepaduosi. Todėl svarbi valstybės pagalba. Kad žmonės išmintingo ir atsargaus finansinių išteklių valdymo mokytųsi ne vien iš savo klaidų, juos turėtų šviesti valstybės institucijos. Finansinio ir ekonominio raštingumo reikėtų mokyti moksleivius, studentus. Mažas pajamas turintiems žmonėms finansinės konsultacijos turėtų būti įtraukiamos į socialinių paslaugų sąrašą.“