Padėtį eksporto rinkose analizuojantys perdirbėjai mano, kad po staigaus kainų augimo rinkoje vyksta jų korekcija.
Ką šie pokyčiai gali atnešti pieno gamintojams ir kaip jiems reikėtų pasirengti.
Pasaulyje produktai pinga
Lietuvos pieno perdirbimo įmonės eksportuoja apie 55 proc. pieno produkcijos. Kai kurių įmonių eksporto dalis gerokai didesnė.
Štai pernai Vilkyškių pieninė eksportavo per 64 proc. produktų, „Rokiškio sūris” eksportavo produktų už 353 mln. litų, o vidaus rinkoje pardavė už 200 mln. litų.
Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sako, jog kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyškių pieninė, bet ir kitos įmonės patyrė nuostolių dėl sumenkusių pieno produktų kainų.
„Pieno miltų kaina krito net per 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., išrūgų miltų kaina krito net 35 proc.”, – vardijo G.Bertašius.
Asociacijos „Pieno centras” direktorius Antanas Kavaliauskas remiasi ne tik asociacijos, bet ir „Daily Markets” duomenimis: „ES rinkoje kovo pradžioje sviesto kaina svyravo nuo 5200 iki 5700 dolerių už toną, o balandžio pradžioje kaina nusirito iki 4800–5300 dolerių už toną.
Pieno miltų kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo beveik 40 procentų.”
Tenka skaičiuoti dažniau
Kada šie kainų pokyčiai pasieks Lietuvos įmones? Jau pasiekė. „Anksčiau analizę atlikdavome kartą per ketvirtį. Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės. Pavyzdžiui, grietinėlės pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos kiekvieną savaitę, išrūgų – kartą per dvi savaites.
Taigi per mėnesį šių ir kitų produktų kainos gali pasikeisti 2–4 kartus. Tokios yra rinkos taisyklės”, – sako G.Bertašius.
Bet Lietuvoje valstybės įstaigos atlieka tik praeities analizę, kai įvertinama tik praėjusio ketvirčio ar net pusmečio informacija ir daromos išvados.
Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje veikia stambus Vyriausybės padalinys, kuris analizuoja pokyčius pasaulinėje rinkoje, daro prognozes ir netgi padeda ieškoti rinkų šalies perdirbėjams.
Vyksta kainų korekcija
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vadovas Albertas Gapšys sako, kad pasauliniame „Fonterra” aukcione per paskutines savaites kai kurių pieno produktų kainos pasikeitė.
„Mano žiniomis, planuojamas pieno produktų sandorių kritimas. Kokios priežastys? Visada po didelio augimo kainos krinta. Pastaruoju metu eksporto kainos augo sparčiai, todėl tikėtinas kainų sumažėjimas”, – sako A.Gapšys.
Niekas negali pasakyti, ar šie pokyčiai ilgalaikiai.
Lietuva – nuostolinga
Tuo tarpu vidaus rinka perdirbėjams kaip ir buvo, taip ir tebėra nuostolinga.
Dalis vartotojų teigia, kad kai kuriose šalyse pieno produktų kainos mažesnės nei Lietuvoje. Tokių šalių nėra daug.
Tačiau Lietuvoje vartotojai sumoka 21 proc. pridėtinės vertės mokestį, o kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse jis pieno produktams arba nustatytas mažesnis (3–7 proc.), arba išvis netaikomas, kaip yra Jungtinėje Karalystėje.
Sumažėjus pieno produktų kainoms eksporto rinkose, perdirbėjai turi dvi galimybes: branginti juos Lietuvoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas.
Kelti pieno produktų kainas rizikinga. Juk jei vartotojai pasirinks kaimyninių šalių produktus, nukentės ne tik perdirbėjai, bet ir pieno gamintojai.
„Manau, kad perdirbėjai turėtų didinti ne produktų kainas, bet šiek tiek sumažinti pieno supirkimo kainas. Jos priartėjo prie 2007-ųjų lygio, tad ūkininkai dabar tikrai nesiskundžia”, – sako A.Gapšys.
Kol kas sunku nuspėti, kiek gali mažėti pieno supirkimo kainos. Perdirbėjai užsimena apie 5–10 proc.
Ūkininkai yra atsargūs
Plungės rajone ūkininkaujantis Julius Martišius jaučia, kad kainų korekcija galima: „Patirtis mane įspėja, kad pieno supirkimo kainos gali labai greitai pasikeisti.
Joms kylant man darosi neramu, kad gali bet kuriuo metu nukristi. Tokia yra nenuspėjama rinka. Kokios mano prognozės? Artėjant vasarai pieno kaina dažniausiai sumažėja.”
Vieno stambiausių šalyje pieno gamintojų Raimondo Vitkausko (Panevėžio r.) nuomone, pastaraisiais metais įtaką pieno produktų kainoms daro spekuliantai.
„2007-aisiais jos nerealiai krito, o pastaruoju metu taip pat nerealiai auga. Baiminuosi, kad nepasikartotų panašus scenarijus.
Esant tokiai padėčiai rinkoje, negali daug planuoti, nes kritus kainoms net stipriausias ūkis gali sužlugti. Todėl investicijoms skiriu tik sutaupytas lėšas, apie skolinimąsi net negalvoju”, – aiškino ūkininkas.
Perspektyvos – neblogos
Nepaisant pokyčių pasaulinėje rinkoje, Vilkyškių pieninės direktorius G.Bertašius nusiteikęs optimistiškai: „Manau, kad pieno supirkimo kainos tikrai nekris tiek kiek 2009-aisiais.
Daugiau pieno produktų pradės vartoti Kinija ir Indija. Tad rinka turi galimybių gerokai išaugti.”