2004 metais įvyko Europos Sąjungos (ES) „didysis sprogimas“, kai
į Bendriją įstojo dešimt naujų šalių - daugiausiai palyginti
neturtingų postkomunistinių valstybių, kurių milijonai gyventojų
troško kuo greičiau pasinaudoti turtingųjų šalių klubo
privilegijomis.
Kitos bloko šalys anksčiau ar vėliau įsileido gausią pigesnę
darbo jėgą iš ES naujokių, bet Vokietija ir Austrija buvo
vienintelės, uždariusios savo darbo rinką septyneriems metams,
baimindamosi imigrantų antplūdžio.
Dėl šios priežasties daugelis lenkų, čekų ir vengrų neskuba
naudotis atsiveriančia nauja galimybe, nes jie jau turėjo apsčiai
laiko išmėginti savo laimę kitose Vakarų šalyse, mano Vokietijos
vakariniame mieste Bonoje įsikūrusio Darbo rinkos studijų instituto
vadovas Klausas Zimmermannas (Klausas Cimermanas).
Lenkijos darbo ministrė Jolanta Fedak pareiškė, jog Varšuva
„nesitiki masinio išvykimo“. Panašiai galvoja jos kolegos
Budapešte, Liublianoje ir Prahoje.
Austrija ir Vokietija oficialiai atveria savo darbo rinką
aštuonioms naujosioms ES šalims: Lenkijai, Vengrijai, Slovėnijai,
Čekijai, Estija, Lietuvai, Latvijai ir Slovakijai.
Vienas iš pirmųjų šio žingsnio padarinių - galimybė
įteisinti darbo santykius daugybei žmonių, kurie iki šiol dirbo
nelegaliai.
Vokietijos federalinės darbo agentūros instituto IAB direktorius
Joachimas Moelleris (Joachimas Mėleris) teigia, jog sunku nustatyti,
kiek Rytų Europos šalių piliečių dirbo neteisėtai jo šalyje.
Jo institucijos prognozės rodo, kad artimiausiu metu į
Vokietiją kasmet atvyks 100-140 tūkst. naujų darbininkų, o vėliau
jų skaičius sumažės.
Vyriausybė apskaičiavo, kad per tą patį laikotarpį kasmet iš
darbo rinkos pasitrauks po 200 tūkst. Vokietijos piliečių.
Austrijos darbo ministerija per ateinančius dvejus metus tikisi
sulaukti 40-50 tūkst. darbininkų iš Rytų Europos.
„Dvi šalys - Didžioji Britanija ir Airija - pasinaudojo
pirmosios persikėlėlių bangos privalumais“, - J.Moelleris sakė
naujienų agentūrai AFP.
Dėl vėliau prasidėjusio ekonomikos nuosmukio, ypač Airijoje,
daugelis darbininkų iš Rytų Europos nuspręsti keltis arčiau savo
šalių. Tuo tarpu Vokietijos ūkis gana sparčiai atsigauna, o
nedarbas joje palyginti mažas.
„Tačiau jauni žmonės vis daugiau kalba angliškai ir vis
mažiau vokiškai“, - pastebėjo J.Moelleris, akcentuodamas vieną iš
svarbiausių kliuvinių darbo jėgos judėjimui.
Kai kurie ekspertai sako, jog Vokietija tikriausiai pavėlavo
atverti savo darbo rinką, kuriai labai stinga žmonių, ypač
patyrusių profesionalų.
„Buvo klaida taikyti apribojimus iki paskutinės minutės, - sakė
Bavarijos verslo asociacijos vadovas Bertramas Brossardtas (Bertramas
Brosartas). - Ieškantys darbo pastaraisiais metais jau išvyko į
šalis, kurios jiems atvėrė savo duris, o naujų ES šalių
ekonomikos pagerėjo tiek, jog daugelis žmonių nebėra suinteresuoti
išvykti į užsienį“.
Ekonomiškai stiprios pietinės Bavarijos žemės visuomenė
sparčiai sensta, todėl jai būtinai reikalingi nauji žmonės,
galintys užimti atsilaisvinančias darbo vietas.
Bavarija tikisi, jog darbo rinkos atvėrimas jai išeis į naudą
ir pradėjo internetu kviesti žmones iš naujųjų ES šalių, ypač
inžinierius ir specializuotų techninių profesijų atstovus.
Tačiau kai kurios Bendrijos naujokės į šias viliones žvelgia
įtariai.
„Pavojų kelia faktas, jog vokiečiai ruošia planus, kurie gali
paskatinti mūsų jaunimą, įgijusį profesinį išsilavinimą,
išvykti dirbti į Vokietiją“, - aiškino J.Fedak, skųsdamasi dėl
„protų nuotėkio“.
Tuo tarpu Vokietija baiminasi pati pasikeisti.
„Mums neramu, kad darbo sąlygos ir atlyginimai patrauks žemyn“,
- Socialdemokratų partijos deputatas Josipas Juratovičius sakė AFP.
Kita vertus, jis pats yra pirmasis į Vokietijos parlamentą
išrinktas kroatų kilmės pilietis, kadaise dirbęs gamykloje prie
konvejerio.
Šiai problemai Vokietija siekia užbėgti už akių, planuodama
įvesti minimalų atlyginimą laikinoms darbo vietoms. Austrijoje taip
pat buvo priimta įstatymų, turinčių apsaugoti nuo atlyginimų
vidurkio nuosmukio.
Tačiau J.Zimmermannas prognozuoja, kad kai kuriuose labiausiai
darbo jėgos pritrūkusiuose sektoriuose, tokiuose kaip sveikatos
apsauga, bus taikomas „bandomasis laikotarpis“, siekiant užtikrinti
mažesnius darbo vietų kaštus tam tikrose srityse.