Lietuvos regionuose žmonių gyvenimo kokybė skiriasi kelis kartus

Vos kelis milijonus gyventojų turinti Lietuva pagal pragyvenimo lygį, žmonių gyvenimo kokybę ir kitus rodiklius be galo skiriasi žvelgiant į atskirus jos regionus. Vidutinis statistinis gyventojas Panevėžio regione dienas leidžia visiškai kitaip nei Alytaus ar Klaipėdos regionuose.

„Lietuva vystosi gana netolygiai ir darbo jėgos, ir žmonių užimtumo, ir verslo plėtros bei galimybių aspektu. Dirbame visuose šalies regionuose, atidžiai stebime ir analizuojame jų ekonominę, socialinę gyventojų situaciją, kuri smarkiai skiriasi.

Tai yra svarbus rodiklis vertinant verslo potencialą ir žmonių galimybes”, – teigia Ūkio banko valdybos pirmininkas Gintaras Ugianskis.

Jo teigimu, netolygus šalies regionų išsivystymo lygis nemaža dalimi lemia gyventojų gyvenimo lygį ir kokybę.

„Stebėdami ekonominius ir socialinius rodiklius regionų lygiu puikiai matome, kad kai kurie regionai nelabai išnaudoja savo potencialo, todėl čia dedame daugiau pastangų skatindami verslo plėtrą, drąsiau kredituojame”, – teigia banko vadovas.

Nevienoda situacija verčia finansines paslaugas teikiančios įmonės specialistus suklusti ir ieškoti papildomų stimulų bei priemonių netolygumui sumažinti.

„Bet kuriuo atveju didelis žmonių pragyvenimo lygio skirtumas, perkamosios galios disproporcijos smarkiai stabdo visos šalies ekonomikos plėtrą.

Skirtingas žmonių kasdienis gyvenimas, ekonominė ir darbo kultūra, regioninis mentalitetas skatina diferencijuoti mūsų paslaugas ir sąlygas, kurias siūlome klientams”, – dalijasi mintimis Ūkio banko valdybos pirmininkas.

Jis pabrėžė, kad atidžiau pažvelgus į regionų skirtumus matyti, jog toli gražu ne visada pagrindinių šalies didmiesčių zonoje įsikūrę gyventojai turi daugiau galimybių.

Vilniaus regione sutelkta didžioji dalis dirbančių žmonių – čia dirba apie 40 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Aplink sostinę veikia per 35 proc. visų šalies ūkio subjektų ir apie 38 proc. smulkių ir vidutinių šalies įmonių. Mažiausiai – tik 2,4 proc. – visų ūkio subjektų yra Tauragės apskrityje.

Didžiausią dalį – apie 60 proc. – visų ūkio subjektų sudaro mažos įmonės, turinčios iki 5 darbuotojų.

Panevėžio apskrityje tokių ūkių procentinė dalis yra didžiausia – 63,9 proc., o Tauragės apskrityje mažiausia – 58,4 proc.

„Smulkusis verslas yra ekonomikos pagrindas, jis sukuria daugiausia darbo vietų.

Kartu svarbu pabrėžti, kad būtent smulkiajam verslui šiandien yra sunkiausia.

Būtent šis rodiklis rodo, kad ne garsiai deklaruojami užsienio investuotojų vizitai, o smulkiojo verslo skatinimas yra kritiškai svarbus siekiant prikelti šalies ekonomiką”, – tvirtina Ūkio banko vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad visuose šalies regionuose didžiausią dalį, t.y. apie 20 proc., čia veikiančių įmonių sudaro tokios, kurių pajamos siekia iki 20 tūkst. litų per metus.

Nedaug mažesnę dalį – 15–17 proc. – sudaro įmonės, kurių pajamos siekia nuo 100 tūkst. iki 250 tūkst. litų.

Lietuvoje 1000 gyventojų tenka vidutiniškai 20,2 mažos ir vidutinės įmonės. Didesnis nei vidutinis šis rodiklis yra tik Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno regionuose.

„Vilniaus regione 1000 gyventojų tenka 30 mažų ir vidutinių įmonių. Vadinasi, čia žmonės yra aktyviausi kurdami verslą. Mažiausiai iniciatyvūs Utenos ir Marijampolės krašto žmonės. Bet kuriuo atveju nuo smulkiojo verslo padėties priklauso ir bendras krašto gyvenimo lygis, žmonių pajamos bei perkamoji galia”, – pasakojo banko vadovas.

Darbo rinkos netolygumai labiausiai banko ekspertams nerimą kelia Panevėžio regione. Čia nedarbas 2010 m. siekė 23,1 proc. ir buvo didžiausias Lietuvoje.

Ūkio banko Panevėžio filialo valdytojas Atas Liorentas teigia, kad tokius rodiklius lėmė uždarytos pramonės įmonės, kuriose dirbo daug šio krašto žmonių.

„Be jokios abejonės, daug žmonių be darbo liko bankrutavus „Ekranui”, darbo vietų sumažėjo ir kitose pramonės įmonėse.

Antra vertus, kuriamos naujos įmonės diegia naujausias technologijas, todėl reikia mažiau darbo jėgos.

Pagal verslo rodiklius Panevėžio padėtis nėra itin prasta, tačiau darbo vietų išties trūksta.

Taigi noriai skatiname individualų verslą, smulkias įmones – kreditai naujoms iniciatyvoms Panevėžio regionui itin svarbūs.

Daugiau smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pagerintų šio krašto žmonių užimtumą”, – sakė Panevėžio Ūkio banko filialo vadovas.

Tačiau ir mažiausią nedarbo lygį Lietuvos mastu pasiekęs Tauragės regionas finansų specialistų taip pat nedžiugina.

„Žvelgiant į nedarbo lygį – 11,3 proc. – galima būtų neskambinti pavojaus varpais, tačiau ir visi kiti rodikliai šiame krašte yra itin prasti.

Čia mažai smulkių ir vidutinių įmonių, žmonės gauna nedidelį darbo užmokestį, sumokama mažai mokesčių. Taigi pagal oficialius rodiklius bendra Tauragės regiono žmonių gyvenimo kokybė yra prasta”, – tvirtino G.Ugianskis.

Jis teigia, kad proveržį šiame krašte taip pat padarytų iniciatyvus smulkusis ir vidutinis verslas.

„Esame pasirengę skolinti verslui, tačiau stinga verslininkų idėjų. Lengvatinės paskolos dabar sumažina riziką, taigi kurti savo verslą tauragiškiams – ypač palankus metas”, – teigė banko vadovas.

20 proc. nedarbo lygį peržengę Telšių ir Utenos regionai pagal verslo įmonių skaičių, smulkiojo ir vidutinio verslo ir uždarbio rodiklius kol kas yra panašioje padėtyje.

Tiesa, telšiškiai uždirba daugiau – jų darbo užmokesčio vidurkis nusileidžia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų rodikliams.

„Telšiai visame Lietuvos žemėlapyje išsiskiria eksporto rodikliais.

Kadangi eksportas yra greičiausiai atsigavusi ūkio šaka, tai turėjo teigiamos įtakos visam regionui ir jo gyventojų pajamų augimui”, – mano Ūkio banko vadovas.

Telšių regionas yra didžiausias šalies eksportuotojas. Iš čia iškeliauja net 34,8 proc. visų eksportuojamų produktų vertine išraiška. 2010 m., palyginti su 2009 m., lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 29,5 proc. Didžiausias augimas užfiksuotas Telšių (47,4 proc.) ir Vilniaus (30,8 proc.) regionuose.

G.Ugianskis atkreipė dėmesį į Vilniaus ir Kauno regionų situaciją. Nors nedarbo lygis čia nėra žemas – 16,2 proc. Vilniaus ir 16,9 proc. Kauno regionuose, gyventojų situacija čia nėra tokia prasta, kaip kitose Lietuvos vietovėse. Mat gyventojui čia tenka gerokai didesnis vidutinis darbo užmokestis.

„Net ir tuo atveju, jei šeimoje yra tik vienas dirbantis žmogus, bendros šeimos pajamos yra didesnės. Todėl gyvenimo kokybė sostinės ir Kauno regionuose yra aukštesnė.

Didesnės ir žmonių galimybės gauti paskolą, pirkti išsimokėtinai, investuoti. Tai lemia ir kitus rodiklius.

Matome, kad Kauno ir Vilniaus regionų gyventojai prisiima didesnę atsakomybę ir kuria savo verslą”, – teigė Ūkio banko Vilniaus filialo valdytoja Ingrida Kondrotienė.

Daugiausia mokesčių surinkta Vilniaus apskrityje – 22 proc. visų šalyje surinktų mokesčių.

Nepaisant to, kad Vilniaus apskritis daugeliu rodiklių – gyventojų skaičiumi, užimtumu, veikiančių ūkio subjektų skaičiumi, darbo užmokesčio dydžiu – gerokai lenkia Kauno kraštą, Kauno regiono į biudžetą surenkami mokesčiai neatsilieka nuo Vilniaus regiono.

Kauno ir Vilniaus sritys surenka panašiai – po 22 proc. – visų šalyje surinktų mokesčių.

„Per paskutinį 2010-ųjų ketvirtį kiekvienas iš mūsų sumokėjo vidutiniškai 270,93 lito mokesčių, kurie tenka savivaldybių biudžetams.

Mažiausia mokesčių suma teko Vilniaus regiono gyventojui – 232,12 Lt, o didžiausia – apie 297,4 Lt – Šiaulių ir Kauno. Taigi kauniečiai labiausiai prisideda prie savo regiono biudžeto”, – sakė Ūkio banko vadovas.

Sprendžiant iš praėjusiais metais išduotų leidimų gyvenamųjų pastatų statybai pasiskirstymo, šiais metais daugiausia statybų bus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiuose trijuose miestuose išduota 69,4 proc. visų leidimų. Mažiausiai statybininkų dirbs Tauragės, Telšių ir Marijampolės kraštuose.

Įvertinus apskrityse gyvenančių žmonių skaičių, aktyviausios statybos numatomos Klaipėdos ir Kauno regionuose. Čia 1000 gyventojų tenka atitinkamai 2,5 ir 2,3 išduoto leidimo gyvenamųjų pastatų statybai. Mažiausiai gyvenamojo būsto statyba rūpinasi Panevėžio krašto gyventojai – čia 1000 gyventojų per 2010 m. išduotų leidimų skaičius siekia vos 0,9.

„Kol kas didesnio statybų pagyvėjimo neverta tikėtis, paskolos būstui pradedamos dalyti drąsiau, tačiau gyventojai gana atsargiai imasi naujų finansinių įsipareigojimų”, – teigė Ūkio banko valdybos pirmininkas G.Ugianskis.

Alytaus kraštas. Vidutiniškai aktyvus regionas, vienas mažiausių lietuviškos kilmės prekių eksportuotojų, bet turi gana plačiai išvystytą kaimo turizmą.

Kauno kraštas. Vienas reikšmingiausių kuriant mažas ir vidutines įmones, svarbus pagal mokesčių surinkimą, lietuviškų prekių eksportą, statybų apimtį ir turizmą. Čia vienas didžiausių darbo jėgos aktyvumo, užimtumo bei darbo užmokesčio lygių.

Klaipėdos kraštas. Svarbus kuriant mažas ir vidutines įmones, reikšmingas pagal mokesčių surinkimą, lietuviškų prekių eksportą, statybų apimtį ir turizmą. Darbo jėgos aktyvumo lygis, užimtumas bei darbo užmokestis didesnis nei Kauno regione. Tai lemia ir didžiausią gyventojų migraciją į šį regioną.

Marijampolės kraštas. Mažiau aktyvus regionas. Nors gyventojų skaičius čia kiek didesnis nei Alytaus regione, pagal surenkamus mokesčius, statybų apimtį, turizmą, darbo jėgos aktyvumo lygį bei užimtumą Marijampolės kraštas atsilieka nuo Alytaus. Tiesa, nedarbas čia vienas mažiausių. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, deja, taip pat yra mažiausias. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis čia taip gana žemas.

Panevėžio kraštas. Vidutiniškai aktyvus regionas. Išsiskiria mažu užimtumo lygiu ir dideliu nedarbu.

Šiaulių kraštas. Vidutiniškai aktyvus regionas, kurio daugelis ekonominių rodiklių yra šiek tiek geresni nei Panevėžio apskrities. Šiek tiek mažesnis darbo jėgos aktyvumo lygis, vidutinis mėnesio darbo užmokestis bei lietuviškos kilmės prekių eksportas. Šis kraštas turi mažiausiai išplėtotą kaimo turizmą.

Tauragės kraštas. Silpniausias pagal daugelį ekonominių rodiklių regionas. Čia didžioji gyventojų dalis įsikūrusi kaimuose, o į šią apskritį atvykusiųjų 2010 m. buvo mažiausiai. Nedarbas čia yra mažiausias, nors vidutinis darbo užmokestis taip pat mažiausias.

Telšių kraštas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas didele dalimi lenkia bet kurią kitą apskritį. Vienas didžiausių nedarbo lygių šalyje.

Utenos kraštas. Mažų ir vidutinių įmonių skaičius, palyginti su gyventojų skaičiumi, čia yra mažas. Išskirtinis šio regiono bruožas - čia įsikūrusios beveik trečdalis visų kaimo turizmo sodybų.

Vilniaus kraštas. Šis regionas išsiskiria didžiausiu darbo jėgos aktyvumo lygiu, užimtumu ir vidutiniu atlyginimu. Be to, čia išvykusiųjų 2010 m. buvo mažiausiai. Tiesa, lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis čia yra mažesnė nei Telšių, Kauno ir Klaipėdos regionuose.

Turistų pasiskirstymas pagal administracinę teritoriją 2010 m.

Didžioji turistų dalis, taigi ir jų paliktos lėšos atiteko Vilniaus ir Kauno regionams. Vienas iš patrauklesnių Lietuvos kraštų - Klaipėdos regiono pajūris - deja, liko be didesnio turistų dėmesio ir pajamų.