Kaune noksta nauji verslo vaisiai

„Kaunas visada garsėjo pramonės šakų įvairove, toks jis ir liko“, – įsitikinęs Kauno krašto pramonininkų darbdavių asociacijos vykdomasis direktorius Vaclovas Pečetauskas. Didžioji Lietuvos pramonės dalis vis dar sutelkta Kaune.

„Milžiniškos automobilių „Toyota“ gamyklos Kaune nebus, nes jai tiesiog staiga neatsiratų pakankamai specialistų“, – mano Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas profesorius Vytautas Snieška.

Tačiau nedidelės pramonės įmonės kuria ir gamina produktus, kurie sėkmingai konkuruoja su garsių užsienio bendrovių gaminiais.

Sovietiniais laikais Kaune iškilusios milžiniškos gamyklos negalėjo išsilaikyti rinkos ekonomikos sąlygomis, nes anksčiau vykdė tik garantuotus valstybės užsakymus. Joms nereikėjo kovoti dėl kiekvieno kliento.

Tokios įmonės kaip legendinių televizorių „Šilelis“ gamintoja „Banga“, kurioje geriausiais laikais dirbo apie 12 tūkstančių žmonių, Lietuvoje – jau praeitis.

Kaune įsikūrusios elektronikos prietaisų, metalo apdirbimo, staklių ir net tekstilės įmonės sovietiniais laikais buvo vienaip ar kitaip susijusios su karine pramone.

Tankų niekas Kaune negamino, tačiau dalis tuometinės Felikso Dzeržinskio staklių įmonės produkcijos buvo skirta kaip tik tokios ginkluotės gamybai.

„Milžiniškos rinkos staiga neliko, ir didieji gamintojai liko be užsakymų“, – aiškino profesorius V.Snieška.

Tačiau šioms gigantiškoms įmonėms beveik nebuvo galimybių išlikti, mat jos klestėjo tik valstybės užsakymų sąskaita, o apie gaminių savikainą, kokybę ir kitas vartotojams svarbias savybes niekas negalvojo.

Baugino Europos verslininkus Kai kurios įmonės buvo tokios galingos, kad normaliai dirbdamos jos galėjo sužlugdyti net žinomas Vakarų Europos bendroves.

„Įsivaizduojate, kas atsitiktų, jeigu viena nauja įmonė staiga atsiriektų trečdalį visos Europos rinkos?“ – svarstė V.Snieška.

Tokia įmone galėjo tapti televizorių gamintoja „Banga“.

Prieš dešimtmetį žinoma Italijos acetatinių siūlų gamintoja „Novaceta“ visomis išgalėmis stengėsi praryti konkurentą – Kauno įmonę „Dirbtinis pluoštas“.

Kauniečiai atsilaikė ir tuo sukėlė didelį sąmyšį acetatinių siūlų rinkoje, mat juos pasaulyje gamina vos kelios įmonės.

Nemokėjo įmonių valdyti Profesorius V.Snieška mano, kad atkūrus nepriklausomybę kai kurias Kauno įmones buvo paskubėta privatizuoti, o brangūs jų įrenginiai atsidūrė metalo laužo supirktuvėse.

„Lenkijoje ar Čekijoje pavyko išsaugoti daugiau valstybei priklausiusio turto“, – tvirtino pašnekovas.

Jo nuomone, dabar privatizuojamų įmonių turtą būtų galima geriau panaudoti.

Anuomet trūko net patyrusių vadybininkų ir vadovų, galinčių tinkamai valdyti dideles įmones.

Tarp nesėkmingiausiai privatizuotų įmonių galima būtų paminėti „Bangą“, „Inkarą“, Kauno mėsos kombinatą, Kauno ketaus liejyklą.

V.Snieška įsitikinęs, kad visos Lietuvos pramonei labai nepalankios yra bendros pasaulyje vyraujančios tendencijos.

Gamyba koncentruojasi Kinijoje ir Indijoje, o su šiomis šalimis konkuruoti labai sunku. Tiesa, pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo išlaidos darbo užmokesčiui, todėl mūsų gamintojai tapo patrauklesni.

„Valdome nedidelę pramonę, todėl užsakovus galime sudominti nedideliais kiekiais reikalingų specialios paskirties ar išskirtiniais gaminiais“, – svarstė V.Snieška. Pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Šveicarija.

V.Snieška taip pat mano, kad šalies ir miestų valdžia dėjo per mažai pastangų, kad Lietuva taptų patrauklia vieta investuotojams. Visose išsivysčiusiose šalyse gamyba išvis traukiasi, o plečiasi paslaugų sfera.

Profesoriaus nuomone, geriausių perspektyvų turi verslo šakos, kurioms reikalingos naujos aukštosios technologijos. Tinkamai jas pritaikius, net sunkius laikus išgyvenančios tekstilės pramonės gaminys gali būti paklausus.

Geras pavyzdys, kaip iš nedidelės bendrovės išaugo visame pasaulyje žinomas pramonės milžinas, galėtų tapti Suomijos „Nokia“.

V.Pečetauskas pritaria minčiai, kad dabar Kaune kuriamos tik nedidelės gamybos įmonės, kuriose dirba 30 – 70 žmonių.

Planai gaminti traktorius, rinkti čekiškus autobusus ar statyti padangų „Continental“ gamyklą taip ir liko tik gražia svajone.

Jo nuomone, didelėms pramonės įmonėms Lietuvoje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, šalies aukštosios mokyklos rengia mažai techninių specialybių darbuotojų.

Didelėms investicijoms Lietuva nėra patraukliausia vieta dėl didelių mokesčių, menkų galimybių palankiomis sąlygomis gauti paskolą. Itin skaudžiai tai atsiliepia mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Regi gerų pavyzdžių Didžioji dalis bankrutuoti pasmerktų įmonių išnyko beveik prieš du dešimtmečius, o tos, kurios liko, jau turėtų sėkmingai dirbti.

V.Pečetausko nuomone, išimtimi galėtų būti tik „Drobė“, kuriai nepavyko prisitaikyti prie staiga pasaulyje pasikeitusių verslo sąlygų.

Per kelerius pastaruosius metus Kaune atsirado visiškai naujų įmonių, kurios sugebėjo rasti veiklos nišą.

Bendrovė „Garlita“ siuva apatinį ir viršutinį trikotažą, kuris sėkmingai parduodamas Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje.

„Elektromontuotojo“ specialistai užsiima elektros įrenginių projektavimu, montavimu ir jų priežiūra.

Įmonė „Inžineriniai tinklai“ montuoja požeminius vamzdynus, stato siurblius.

Kauno laisvosios ekonominės zonos valdose įsikūrė gamybos procesų automatizavimo įmonė „Elinta“ ir didžiausia Suomijos šilumos izoliacijos medžiagų gamintoja „Finnfoam“.

Visoje Lietuvoje gerai žinomos ir Kaune įsikūrusios maisto pramonės įmonės – „Kraft Foods Lietuva“, „Mentora“, „Gardėsis“.

Seniausiai Kaune veikiančių įmonių laurai turėtų atitekti dviem mieste įsikūrusioms alaus darykloms.

Alaus darykla „Volfas Engelman“ veikia nuo 1853 metų, o „Kauno alus“ – nuo 1846-ųjų.

Pastaroji pačiame miesto centre įsikūrusi alaus darykla pirmą kartą paminėta caro kanceliarijos dokumentuose.

Į seniausių Kauno įmonių sąrašą patenka ir dabar sėkmingai dirbančios bendrovės „Stumbras“, „Kauno baldai“, „Kauno grūdai“, „Liteksas“, „Sanitas“.

Rinkoje neišsilaikė prieškario laikus menantis degtukų fabrikas „Liepsna“, o viena naujausių bankroto čiuptuvų aukų – vilnonių audinių gamybos įmonė „Drobė“.

Daugiausia mokesčių 2011 m. I ketv. sumokėjusios Kauno gamybos įmonės (mln. Lt)

„Stumbras“ – 79,95

„Volfas Engelman“ – 7,91

„Axis Industries“ – 7,66

„Kauno grūdai“ – 5,57

„Italiana LT“ – 5,63