Kazlų Rūda šiuo atveju ne tik neatsilieka nuo Lietuvos, bet ir gali būti laikoma išimtimi tarp Lietuvos miestų ir miestelių - ji atsidūrusi beveik vien moterų rankose: jos vadovauja mokykloms, ligoninėms, bankams.
Šalia tos jos visos rūpinasi šeimomis, vaikais. Ne viena augina ir po tris atžalas.
Iš keturių miestelio mokyklų vienintelei – Kazlų Rūdos pagrindinei, vadovauja vyras – Audrius Vaivada. Prie gimnazijos vairo – anksčiau čia matematiką dėsčiusi Irena Raulinaitienė. Pradinukų ugdymu rūpinasi Lina Laužaitienė, Valdorfo pedagogikos mokyklos „Elma“ vadovė – trijų vaikų motina Asta Ališauskienė. Vaikų darželiui „Pušelė“ vadovauja Irena Bučinskienė. Kitas Kazlų Rūdos vaikų darželis įsikūręs jau minėtoje mokykloje „Elma“.
Visų Kazlų Rūdos savivaldybės kaimų mokyklų direktorės – taip pat moterys.
Nors Kazlų Rūdos ligoninės vadovas – Rolandas Vosylius, poliklinikos darbui diriguoja Marija Tebėrienė. Abiejų miestelio šeimos klinikų šeimininkės – taip pat moterys Živilė Vosylienė ir Vilija Kazlienė. Gydytoja Vosylienė augina taip pat tris, tiesa, jau gerokai ūgtelėjusias, atžalas.
Moterys vadžias laiko Verslo inkubatoriuje, pašte, „Carite“, Socialinės paramos centre, banke.
Dailiosios lyties atstovės, atrodo, nepakeičiamos ir versle: beveik visų Kazlų Rūdoje veikiančių prekybos centrų bei mažesnių parduotuvėlių direktorės ar vedėjos – moterys.
Dar daugiau - būten jos užima svarbiausias kėdes ir tokiose gigantiškose įmonėse kaip „Ikea“ grupė: „Swedwood Kazlų Rūda“ direktorė – Nerija Kėrytė Arnašienė, o „Swedspan Girių Bizonas“ – Regina Zasienė.
Kazlų Rūdos bibliotekos vairą jau daug metų laiko Vilija Šemetienė, R.Žigaičio menų mokyklos – Virginija Mališauskienė.
Vyrams Kazlų Rūdoje liko priešgaisrinė apsauga, geležinkelis, policijos nuovada, urėdija, komunalinis ūkis.
Vytautas Plioplys vadovauja Stoties darbui, Vladimiras Sorokopūdas – vietinei policijos nuovadai, miškų urėdas – Linas Bužinskas, „Kazlų Rūdos komunalininko“ vairą laiko Vytautas Izidorius Petrauskas. Tačiau šiek tiek daugiau vyriškių nei moterų dirba privačiame versle.
Mykolo Romerio universiteto lektorė Rasa Erentaitė tokią situaciją vertina iš psichologijos pozicijų: „Situacija, kai vadovaujančius postus užima moterys, rodo paprastą dalyką - moterys turi nė kiek ne mažiau gebėjimų ir kompetencijos priimti svarbius sprendimus viešojoje sferoje, nei vyrai. Nors stereotipai byloja priešingai.
Vadovaujantis stereotipiniu požiūriu į lyčių vaidmenis viešoji sfera, vadovavimas, aukščiausios kompetencijos ir daugiausia atsakomybės reikalaujantys postai laikomi vyrų prerogatyva, todėl situacija, kai šiuos postus užima vyrai, nekelia nuostabos.
Tačiau kai tik tokią poziciją užima moteris, tai dažniausiai sulaukia visuomenės nuostabos, atkreipiamas dėmesys kaip į keistą, neįprastą situaciją, kartais bandoma suabejoti tų moterų „moteriškumu“, „nurašyti“ jas kaip „netikras“ moteris, kuriami pašaipūs juokeliai, ir pan.
Dėl tokio skepticizmo moteris, esanti vadovaujančime poste, turi padaryti daug daugiau ir daug geriau, kad būtų pripažinta gera vadove. Tai, kad moterys valdžioje vis dar kelia nuostabą, rodo, jog stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis tebėra stiprus Lietuvoje.
Statistika sako, kad moterys Lietuvoje yra geriau išsilavinusios, palyginti su vyrais, daugiau jų baigia universitetus. Pavyzdžiui, 2009 m. moterys sudarė 69 proc. įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Būtų logiška, jei tos išsilavinusios moterys Lietuvoje užimtų bent jau pusę vadovaujančių postų, tačiau skaičiai rodo ką kita.
Net ir šiandien, kai dalį vadovaujančių postų valstybės lygiu užima moterys, moterų vadovių vis dar mažiau nei vyrų. Jų mažiau ir tarp Seimo narių - moterys čia tesudaro 18,4 proc. Moterų vidutinis atlyginimas šalyje sudaro 84,7 proc. vidutinio vyrų atlyginimo (Statistikos departamento prie VRM 2009 m. duomenys).
O kai kuriose srityse, pavyzdžiui, finansų ir draudimo, šis atotrūkis dramatiškai didesnis. Taigi situacija vis dar yra mažiau palanki moterų profesinei karjerai, nei vyrų.
Tačiau vilties teikia tai, jog šiuo metu ypač aukštus postus užimančios moterys - prezidentė, ministrės, Seimo pirmininkė - yra ypač daug viešai matomos, kasdien žiniasklaida nušviečia jų profesinę veiklą. Ateinančioms moterų kartoms tai gali padėti susiformuoti kitokį, daug palankesnį požiūrį į moterį kaip vadovę, sukurti joms drąsios, veržlios, įgalintos moters modelį.
Viešai matomos moterys vadovės padeda jaunoms merginoms labiau pasitikėti savimi, kelti sau aukštesnius profesinius tikslus, o tai galbūt ateityje leis sumažinti šiandien vis dar ryškią takoskyrą tarp vyrų ir moterų profesinės karjeros galimybių“ - sako Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros lektorė Rasa Erentaitė.
Kol kas moterims nepavyko prisibrauti prie pačių aukščiausių – mero ar mero pavaduotojų postų. Jie metai iš metų vis atitenka vyrams. Taip pat savivaldybės administracijos direktore Kazlų Rūdoje dar niekada nebuvo moteris. Tačiau dešimčiai iš keturiolikos savivaldybės skyrių vadovauja moterys. Miestelio seniūne jau kelerius metus dirba taip pat moteris – Ingrida Černiauskienė.