Sovietinių veikėjų Vladimiro Iljičiaus Lenino, Ivano Černiachovskio, Vinco Mickevičiaus-Kapsuko bei Zigmo Angariečio skulptūros dešimtmečius puošė garbingiausias Vilniaus aikštes.
Atgavus nepriklausomybę, vilniečiai puolė kuo skubiau jų demontuoti.
Didžiausi postamentai buvo išardyti dalimis ir suversti įmonės „Grinda” patvoryje. Gal niekas ir nebūtų jų prisiminęs, jeigu dešimčių tonų granito šiomis dienomis nereikėtų pergabenti į kitą vietą.
Postamentai apžėlė krūmais
„Postamentai jau beveik ir medžiais apaugo. Jie kultūros paveldo vertybe nelaikomi, nes tai sovietinis palikimas. Tačiau ką su jais daryti, nenuspręsta.
Dabar, kraustantis į naujas mūsų patalpas Eigulių gatvėje, mažiausiai 20 kartų reikės mašiną gainioti, nes granitas sunkus, jo daug neprikrausi”, – sakė bendrovės „Grinda” vadovas Algimantas Vilūnas.
Medžiagos – kokybiškos
Akmens tašytojai, apžiūrėję granitą, tvirtino, kad Lukiškių aikštėje stovėjusio rusų revoliucionieriaus Lenino postamentas pagamintas iš ypač kokybiško ir tvirto raudono granito.
I.Černiachovskio postamentui dabartinėje V.Kudirkos aikštėje panaudotas granitas, vadinamas „labradoru”, – labai vertingas, nes tai juodos spalvos akmuo su mėlynais blizgančiais intarpais.
O štai sovietinės Lietuvos veikėjui V.Mickevičiui-Kapsukui Rotušės aikštėje teko pasitenkinti paprastu pilkos spalvos granitu.
„Dėl to ir šių medžiagų perdirbimas yra brangus. Paprasčiau yra pirkti pigesnę medžiagą”, – sakė A.Vilūnas.
Šiek tiek granito panaudojo
Kurį laiką ant postamentų buvo matyti ir keli užrašai, skaičiai, tačiau ne visur jie išliko.
Daugelis postamento plokščių kampų nudaužyti.
„Gal kokį aukcioną galima būtų surengti. Bet kad įsigis privatūs kolekcininkai, nėra realu, nes granito kiekis – labai didelis”, – sakė A.Vilūnas.
Dalis granito, ant kurio stovėjo Leninas, buvo panaudota Adomo Mickevičiaus paminklo prie Šv.Onos bažnyčios apdailai, laikinai atminimo lentelei prie Gedimino paminklo.
Nedidelis paminklas papuošė ir skverą Žvėryne.
Dalis plonųjų, maždaug 3 centimetrų storio, granito plokščių saugomos sandėlyje.
Pavogė Kapsuką
A.Vilūnas prisiminė ir vieną nuotykį, kai į teritoriją buvo atvežtas paminklas V.Mickevičiui-Kapsukui.
Po keleto dienų į darbą atėję žmonės rado surištą ir sumuštą sargą, nupjautus telefono laidus. O pats V.Mickevičius-Kapsukas buvo dingęs.
Skulptūra atsirado tik po kelerių metų Minsko plente esančiame sandėlyje, kuriame buvo įsikūrusi sovietinė kariuomenė.