„Mažiausiai 100 tūkst. žmonių iš aštuonių Rytų Europos
šalių kiekvienais metais atvyks čia“, - laikraščiui „Bild am
Sonntag“ sakė darbo ministrė Ursula von der Leyen.
Tačiau ji pažadėjo griežčiau tikrinti tokius sektorius kaip
statybos, gastronomija ir sveikatos apsauga, kad būtų užtikrintas
minimalus darbuotojų atlygis ir kad jie būtų deramai registruojami.
Be to, ministrė pabrėžė, kad atvykėliai nebus našta
Vokietijos gerovės valstybei.
„Didžioji dauguma bus jauni, išsilavinę ir mobilūs
darbuotojai“, - sakė ji.
Vokietija ir Austrija, taip pat - ES nepriklausanti Šveicarija,
sekmadienį atvėrė savo darbo rinkas Lietuvos, Latvijos, Estijos,
Lenkijos, Čekijos, Vengrijos, Slovėnijos ir Slovakijos, kurios visos
į ES įstojo 2004 metais, piliečiams.
Vienas iš pirmųjų šio žingsnio padarinių - galimybė
įteisinti darbo santykius daugybei šių šalių piliečių, kurie
iki šiol Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje dirbo nelegaliai.
Vokietija ir Austrija buvo paskutinės ES valstybės, taikiusios tokius apribojimus. Jos buvo nustačiusios septynerių metų
„pereinamuosius periodus“ patekimui į darbo rinką riboti.