Nesutraiškyti pomidorai dažnam rūpi labiau negu švari aplinka

Noras apsikrauti aplinką teršiančiais plastikiniais maišeliais Lietuvoje vis dar gajus. Kaip ir kitose šalyse.

Iki 500 metų – per tiek laiko suyra įprastiniai plastiko maišeliai, patekę į sąvartyną.

Tie, kuriuos gaminant naudojami biologinį irimą skatinantys priedai, dirvožemyje išnyksta per 180 dienų.

Europos Sąjunga siekia tramdyti plastiko pakuočių naudojimą ir taip tausoti gamtą.

Lietuvos prekybininkai kol kas visiškai atsisakyti plastiko maišelių neketina, tačiau pirkėjams siūlo greičiau suyrančius.

Imti pavyzdį būtų galima iš Italijos, kuri pirmoji ES paskelbė karą aplinką teršiantiems pirkinių maišeliams.

Šią kovą puikiai vertina Briuselis ir ekologijos specialistai, tačiau namų šeimininkės ir daugelis prekybos centrų klientų raukia nosį.

„Mažų plastikinių maišelių sunaudojama ne mažiau negu ankstesniais metais.

Neretai pastebime, kad žmonės prašo į juos sukrauti jau supakuotas prekes. Tarkim, salotas indelyje reikalauja įdėti į dar vieną maišelį”, – apgailestavo „Rimi Lietuva” atstovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Tiesa, prieš porą metų pirkėjų elgsena šiek tiek keitėsi. Tuomet „Rimi” parduotuvės pasiūlė įsigyti daugkartinio naudojimo maišelius produktams.

„Tada sumažėjo vienkartinių didelių maišelių prekėms krauti paklausa.

Plintant ekologijos idėjoms padaugėjo pirkėjų, kurie prie kasos ne prašo naujo krepšio, bet iš rankinės išdidžiai traukia daugkartinio naudojimo drobinį”, – pasakojo R.Stanaitytė-Česnulienė.

„Rimi” prekybos tinkle, kaip ir kai kuriuose kituose, perkant už 50 ir daugiau litų plastikinis maišelis kainuoja 1 centą.

Pasak tinklo atstovės, yra dvi pirkėjų grupės: vieni piktinasi, kai kasininkė pasiūlo paimti papildomą krepšelį, kiti niršta, kai nepasiūlo.

10 tūkstančių ritinėlių – tiek per mėnesį nemokamų plastikinių maišelių sunaudoja „Norfos” tinklo pirkėjai. Tiek pat jie sunaudodavo ir prieš kelerius metus.

„Mes negalvojame apie ekologiją, nesame dar tokie išprusę”, – apie lietuvių pirkėjų įpročius kalbėjo „Norfą” valdančios bendrovės „Rivona” atstovas Darius Ryliškis.

Tuo tarpu bendrovė „Maxima LT” apskaičiavo, kad į plastiko maišelius pirkėjų rankos tiesiasi kur kas rečiau – tokių nemokamų maišelių šiemet per tris mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sunaudota penktadaliu mažiau.

Per mėnesį „Maxima” parduotuvėse Lietuvoje pirkėjams prireikia apie 30 tonų maišelių.

„Maxima LT” atstovė Lina Muižienė tikra, kad įpročius keisti skatina ir apie metus prie maišelių stovo kabantis užrašas, kuriame kviečiama pagalvoti, ar tikrai pirkėjui reikia dar vieno maišelio.

Plastiko maišelių mažiau naudoja ir latviai bei estai, apsiperkantys „Maxima” parduotuvėse savo šalyse.

Tačiau kol kas labiausiai jų atsisakyti linkę lietuviai.

Sunaudojamų maišelių tonų skaičius sumenko ir dėl dar vienos priežasties: dalis jų gaminama plonesni. Jie skirti tiems pirkėjams, kurie vis dar įpratę lengvas prekes, tarkim, kojinaites, įsimesti į maišelį.

Daržovių ir vaisių skyriuose naudojami įprastiniai maišeliai, mat plonesni neatlaikytų svorio.

L.Muižienė patikino, kad visi jos atstovaujamo tinklo parduotuvėse naudojami maišeliai nekenkia aplinkai – juos gaminant naudojamas biologiškai irus priedas, dėl kurio plastikas greičiau sunyksta.

Mažiau „Maxima” tinklo pirkėjai perka ir didelių krepšių produktams.

Per mėnesį Lietuvoje jų nuperkama apie 1,5 mln. vienetų. Prieš metus buvo įsigyjama 1–3 procentais daugiau.

Panaši padėtis ir Estijoje. Latvijoje krepšių šįmet nupirkta daugiau, tačiau tinklas tai sieja su plėtra – kaimyninėje šalyje įsikūrė naujų parduotuvių.

Galbūt „Maxima” ketina apmokestinti ir dabar nemokamus mažuosius plastikinius maišelius? „Kol kas neketiname keisti tvarkos. Juolab žmonių sąmoningumas didėja natūraliai”, – sakė L.Muižienė.

Per pastaruosius dvejus metus greitai suyrančio plastiko prekių krepšių „Iki” mažmeninės prekybos tinklas parduoda panašiai tiek pat.

„Jų įsigyja maždaug kas penktas pirkėjas. Prekiaujame dviejų dydžių maišeliais, kainuojančiais 15 ir 30 centų. Jų nuperkama maždaug po lygiai”, – sakė „Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Prieš porą metų „Iki” pradėjo prekiauti vadinamaisiais ekologiškais krepšiais. Susidėvėję jie pakeičiami naujais.

2010 metais, palyginti su 2009 metais, vadinamųjų amžinųjų krepšių nupirkta 14 procentų mažiau. Maždaug tiek pat jų kasmet pakeičiama naujais.

Nemokamų plastiko maišelių „Iki” sunaudojama panašiai tiek, kiek ir anksčiau.

Kosmetikos ir parfumerijos tinklas „Sarma” prieš kurį laiką apmokestino maišelius, į kuriuos galima susidėti smulkius pirkinius. Nors maišelis dabar kainuoja vos 1 centą, pasak šio tinklo atstovės Jurgos Kulickaitės, jų sunaudojama net 40 proc. mažiau.

Tokios, kad ir menkos, kainos pakako, jog pirkėjai susimąstytų, ar jiems tikrai reikalingas maišelis.

„Mūsų klientai sąmoningi ir jau įprato, kad smulkiems produktams nereikalingi maišeliai, todėl planuojame atsisakyti apmokestinimo.

Mūsų pardavėjos konsultantės tiesiog maloniai pasiteiraus klientų, ar jiems reikia maišelio”, – paaiškino J.Kulickaitė.

Lietuviai pratinasi vartoti mažiau, o štai italų norą be atodairos naudoti maišelius tramdo griežta tvarka.

Nuo šių metų pradžios įprastiniai plastiko maišeliai šioje šalyje nebeparduodami.

Užtat naujieji greitai suyrantys maišeliai Italijoje šįmet pabrango du, tris arba net keturis kartus.

Anksčiau Italijos prekybos centruose pirkinius buvo galima susikrauti į maišelius, kurie kainavo 5 euro centus (0,17 lito). Dabar jie kainuoja mažiausiai 10 euro centų (0,35 lito), daugiausia – 20 euro centų (0,69 lito).

Per mėnesį vidutinė italų šeima vien maišeliams išleidžia nuo 3,2 euro (11,04 lito) iki 6,4 euro (22,8 lito).

Iš pirmo žvilgsnio šios išlaidos neatrodo itin grėsmingos. Tačiau apskaičiavę visų metų investiciją į ekologiją italai apstulbo dėl vidutiniam namų ūkiui nerimą keliančių skaičių.

Per metus statistinė šeima už maišelius paklos apie 76 eurus (264 litus). Per dešimt metų išlaidos jiems bemaž prilygsta netgi savaitės kelionės prabangiu kruiziniu laivu dviem suaugusiesiems ir vienam vaikui kainai.

Tiesa, italai svarsto ne vien apie finansinę maišelių revoliucijos įtaką. Yra daugybė praktinių aspektų, kurie vienus prekybos centrų pirkėjus nervina, kitus varo į neviltį.

Maišelis iš popieriaus atrodo gana tvirtas ir standus. Tačiau vos sušlapęs jis tampa nepatikimas: greitai plyšta, o pirkiniai atsiduria ant grindų. Dūžta alaus, alkoholinių gėrimų, pigaus ir brangaus vyno buteliai.

Pirkėjai tokiais atvejais piktinasi, reiškia pretenzijas prekybos centrų vadovams, tačiau šių nenumatytų išlaidų prekybininkai paprastai neatlygina. Jie tik pasiūlo klientams būti supratingiems ir suvokti, kad kova už švarią gamtą reikalauja aukų.

Vartotojų asociacijų specialistai siūlo boikotuoti ekologiškus maišelius.

Išeitis? Ne itin išvaizdūs, griozdiški, tačiau ilgalaikiai ir patikimi pirkinių krepšiai su ratukais. Tie, kuriuos naudoja pagyvenusios prekybos centrų pirkėjos.

Aplinkos apsaugos aktyvistai teigia, kad visame pasaulyje kasmet sunaudojama nuo 500 milijardų iki trilijono plastiko maišelių.

JAV prekybos komisija patvirtino, kad 2009-aisiais šioje šalyje buvo sunaudota 102 milijardai tokių maišelių.

Jei visi plastiko maišeliai būtų gaminami iš atliekų, energijos sąnaudos sumažėtų dviem trečdaliais, vandens – 90 proc., o į aplinką patektų 2,5 karto mažiau anglies dvideginio.

LR korespondentė Vašingtone

Jungtinių Valstijų gyventojai – tarsi įsimylėję plastikinius maišelius.

Kartais net atrodo, kad amerikiečiai varžosi, kaip kuo mažiau produktų sudėti į kuo daugiau maišelių.

Bruklino parduotuvėje pardavėjas neklausdamas duoną ir sausainius krauna atskirai nuo apelsinų, o pieną ir grietinę sudeda iš karto į tris maišelius: o jei vienas neišlaikyssvorio ir suplyš? Juk pirkėjas tuo tikrai nebus patenkintas!

O patys pirkėjai tokiam pardavėjų elgesiui dažniausiai neprieštarauja – juk maišeliai nemokami. Tuo tarpu dėl aplinkosaugos galvą suka tikrai ne visi net ir tokiame pažangiame mieste kaip Niujorkas.

Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose yra vietovių, kur plastikiniai maišeliai uždrausti. Tiesa, tuo nepatenkinti nenustoja piktintis – jie įsitikinę, kad draudimas riboja laisvę rinktis.

„Nepatikėsite, kiek gyventojų ateina pareikšti savo nuomonės apie maišelių draudimą, nes jie tiki, kad tokia taisyklė yra per griežta”, – pasakojo Amerikos lietuvė Diane Buckshnis. Ji – Edmondo tarybos narė.

Šis miestas Vašingtono valstijoje buvo vienas pirmųjų JAV, kuris 2009-ųjų vasarą priėmė plastikinių maišelių draudimą.

Tokia tvarka įsigaliojo tiktai po metų, nes per tą laiką Edmondo valdžia informavo gyventojus apie pokyčius, o pardavėjams davė laiko sunaudoti senuosius plastikinius maišelius ir įsigyti pagamintų iš biologiškai yrančių žaliavų.

Nekompostuojami maišeliai prekėms pirmiausia buvo uždrausti 2007-aisiais San Fransiske.

Vėliau panašų sprendimą priėmė ir kelios vietovės Konektikute, Teksase ir Aliaskoje, kur žmonės nebegalėjo pakęsti amžinai ore skrajojančių plastiko draiskanų, darkančių laukinę gamtą.

Nors draudimai galioja vos keliose JAV vietose, daugelyje didžiųjų miestų amerikiečiai vis tiek eina apsipirkti su savais drobiniais, sintetiniais ar patvaraus plastiko krepšiais prekėms, kad nereikėtų naudoti nei plastikinių, nei popierinių parduotuvės maišelių.

Kad žmonės greičiau įprastų pasiimti krepšį, 2010-aisiais JAV sostinėje buvo sumanyta įvesti 5 centų plastikinių maišelių mokestį.

Užteko vieno mėnesio, kad vašingtoniečiai maišelių sunaudotų kur kas mažiau – nuo 22,5 milijono iki 3 milijonų.

Specialiai „Lietuvos rytui”, Berlynas

Ką daryti su šimtu plastikinių maišelių, susikaupusių namuose? Geriausia jų vengti jau perkant. Kai kurie vokiečiai, itin besirūpinantys ekologija, taip ir daro.

„Sukraunu obuolius ant svarstyklių, ant vieno jų užklijuoju etiketę ir visus susimetu į krepšį – iki šiol nė viena kasininkė nesiskundė, o aš mažiau šiukšlinu”, – pasakojo apie savo išradimą pagyvenusi kaimynė.

Tačiau ji – akivaizdi išimtis. Dauguma vokiečių ekologija rūpinasi tik žodžiais. Arba bijo atrodyti senamadiški.

Daržovių skyriuje prie maišelių ritinėlio kartais net susidaro eilė: vienas – pomidorams, kitas – agurkams, trečias – ridikėliams. Kad nesusiteptų vienas nuo kito ar todėl, kad nieko nekainuoja?

Varškės ir grietinės prie kasos dažniausiai jau niekas papildomai nebepakuoja.

Kietieji sūriai, dešra ir mėsos gaminiai dažniausiai irgi jau būna supakuoti, o perkamus delikatesų skyriuje skanėstus vokiečiai vynioja ne į plastiką, o į popierių.

Tiesa, prie kasos ne viena pirkėja atsisako pirkti maišelį ir susimeta daržoves į medžiaginį krepšį – ir ekologiška, ir gerokai pigiau, ir neplyšta.

Vyresni vokiečiai dar prisimena laikus, kai maisto prekių parduotuvėje plastikiniai krepšiai buvo dalijami nemokamai. Dabar jie kainuoja 10–25 centus.

Tačiau įstatymo, draudžiančio naudoti plastikinius maišelius, koks veikia kai kuriose pasaulio šalyse, Vokietijoje nėra.

Vokiečiai, išsiruošę apsipirkti, į parduotuvę ar turgų nešasi pintinę, skirtą pirkiniams.

Tačiau užsukus į drabužių parduotuvę paaiškėja, kad komercija stipresnė už ekologiją. Nespėjai apsidairyti, o pirkinys – jau maišelyje su parduotuvės reklama. Nemokamai.

Statistikos specialistai teigia, kad Vokietijoje vienas žmogus sunaudoja vidutiniškai 65 plastikinius maišelius per metus.