Laukiamas sezoninis paklausos pagyvėjimas, prognozuojama, skatins įmones priimti daugiau darbuotojų. Tačiau daugiausiai tai bus sezoniniai darbuotojai. Sparčiau atsigauti darbo rinkai trukdo silpnas tikėjimas Lietuvos ūkio atsigavimo tvarumu, struktūrinio nedarbo ir emigracijos lemiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas bei pernelyg griežtas darbo santykių reguliavimas, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analizė.
„Kalbėti apie ženklų nedarbo lygio mažėjimą dar anksti. Šiais metais nedarbo lygis gali sumažėti iki 14-15 proc. (...) Įmonėms trūksta kvalifikuotos darbo jėgos“, - sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Tikimasi ir atlyginimų augimo, tačiau ne didesnio nei infliacija. „Tai gali būti 3 proc. Aš manau, kad darbo užmokesčio kilimas maždaug sutaps su infliacijos lygiu. Jeigu mes infliaciją turėsime daugiausiai 4-4,5 proc., tai greičiausiai tai ir bus ta riba, kiek bus keliamas darbo užmokestis“, - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Ekonomikos ir finansų departamento direktorius aiškina, kad didesniam atlyginimų augimui nebelieka laisvų lėšų.
„Pagrindinė problema yra ta, kad vidaus rinkoje dar įmonės subsidijuoja produktų kainas, tai reiškia jos parduoda, atskirais atvejais, net ir nuostolingai, tuo tarpu žaliavų kainos auga greičiau negu galutinės produkcijos kainos. Įmonėje nebelieka laisvų lėšų, ir pirmas prioritetas yra patenkinti kuo daugiau užsakymų. Taigi, pirmiausia, lėšos yra metamos žaliavų pirkimui, darbo užmokestis jau yra antras prioritetas, išskyrus, specialistus, be kurių įmonės negali išsiversti“, - aiškino S. Besagirskas.
Lietuvos pramonininkų konfederacija prognozuoja, kad šiemet pramonės sektoriuje eksporto atsigavimas sieks apie 10-15 proc., o vidaus paklausa padidės ir sieks apie 3-4 proc.
Kiek daugiau nei pusė apklaustų įmonių vadovų šį ketvirtį prognozuoja, kad daugės pagamintos produkcijos, naujų užsakymų, bus daugiau išnaudojama gamybinių pajėgumų. Trečdalis įmonių šį ketvirtį ketina padidinti darbuotojų skaičių.
Eksportas ir toliau išlieka optimistinių apdirbamosios pramonės nuotaikų pagrindu. Kad didės eksportas, prognozuoja 69 proc. respondentų (ankstesnį ketvirtį taip manė 42 proc. respondentų).
Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus teigimu, eksportas galėtų augti ir dar labiau, jei atsigautų kreditavimas.
„Dėl to, kad trūksta kreditavimo, augančio eksporto paprasčiausiai negalime patenkinti. Jeigu kreditiniai ištekliai pagaliau pajudėtų iš mirties taško, mūsų eksporto atsigavimas būtų dar didesnis. (...) Valdžia nedaro savo namų darbų. Bent jau verslo atžvilgiu valdžia daug imituoja, bet realiai rezultato nematome, ir kol verslas liks vienišas, mes būsime ES pakankamai atsilikusi valstybė. (...) Yra daug pavyzdžių kitose ES valstybėse, kaip centriniai bankai, finansų ministerijos, valdžios institucijos priverčia bankus skolinti“, - dėstė S. Besagirskas.
Tuo tarpu vidaus paklausa vis dar yra apsnūdusi - 64 proc. respondentų mano, kad vidaus vartojimo apimtys antrąjį ketvirtį išliks nepakitusios. Tačiau jau 26 proc. respondentų prognozuoja vidaus vartojimo augimą. Vidaus vartojimas dar kurį laiką išliks vangus.