Reportažą žiūrėkite čia.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas prognozuoja, kad į Vokietiją iki 2013 metų vyks apie pusę visų emigrantų. Juos vilios šalies artumas ir aukštas ekonomikos lygis.
Į Vokietiją išvažiuojantis Jevgenijus sako, kad į užsienį traukia ieškodamas uždarbio. „Lietuvoje mažai moka, o uždirbti reikia. Minimalus atlyginimas netenkina žmonių. Manau, greitai žmonės sukils, prasidės neramumai. Geriau išvažiuoti dirbti į kitą šalį, - „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo vyras. -
Iš pradžių Vokietijoje gausiu mažiausiai 1,5 tūkst. eurų. O paskui, kai pramoksiu, mokės 3 tūkst. eurų“.
18 metų Vokietijoje gyvenanti lietuvė Janina tvirtina, kad vokiečių kalbą mokantys lietuviai Vokietijoje neprapuls – darbo yra, o pragyventi gal net pigiau nei Lietuvoje.
Į Vokietiją vykti norinčių lietuvių antplūdį pajuto tarptautinių autobusų bilietų pardavėjai. Dažnas keleivis bilietą perka tik į vieną pusę.
Domėtis galimybėmis dirbti Vokietijoje lietuviai pradėjo nuo sausio, kai pasirodė daugiau informacijos apie gegužę atsiveriančią Vokietijos darbo rinką. Daugiausiai lietuvių norėtų dirbti statybose, remontuoti automobilius, tvarkyti namus.
Tačiau kelias į Vokietiją nėra rožėmis klotas. Darbo ten yra, bet darbdavių reikalavimai ne kiekvienam lietuviui įkandami. Vienas pagrindinių – gerai mokėti vokiečių kalbą.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad Vokietija tokio populiarumo kaip Anglija ar Airija nesulauks. Kiti nesutinka ir spėja, kad dėl artumo ir ekonominės plėtros Vokietija suvilios ne vieną tūkstantį lietuvių, ypač 2012 metų antroje pusėje. Kol kas darbuotojai į Vokietija vyksta pasižvalgyti ir įvertinti, ar gali ten susikurti geresnį gyvenimą.
„Laikui einant emigracijos į Vokietiją intensyvumas didės. Pirmiausia dėl to, kad ji yra patraukli dėl kultūrinių dalykų: kalbos, giminių ryšių. Antra, ji arčiau Lietuvos, nuvažiuoti žymiai pigiau, galima net tranzuoti, ko taip laisvai nepadarysi į D.Britaniją. Tai irgi labai padidina galimybes pasiekti šitą rinką. Ir trečia, kad jos ekonominis potencialas tikrai yra labai didelis, tuo labiau, dabar atsigavimo tempai yra labai dideli“, - komentuoja Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis.
Kur kas labiau ekonomiškai pažengusios kaimyninės šalies darbo rinkos atvėrimas kelia nerimą Lenkijos verslui. Lenkijos vyriausybė skaičiuoja, kad į Vokietiją ir Austriją gali išvykti iki 400 tūkst. lenkų. 38 mln. gyventojų turinčiai šaliai tai nėra labai daug. Lenkijai prisijungus prie Europos Sąjungos, šalį paliko 1,5 mln. gyventojų. Dauguma išvyko į Angliją ir Airiją. Kai kurie Vokietijos ir Lenkijos pasienyje įsikūrusio miestelio Zgoželeco gyventojai jau dairosi darbo anapus sienos.
Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad į Vokietiją plūstelės per 1 mln. darbuotojų iš Rytų Europos. Niurnbergo tyrimų instituto duomenimis, darbuotojų srautas gali pakelti Vokietijos ekonomiką 1,5 procento. Tačiau Vokietijos profsąjungos nerimauja – esą imigrantų srautas gali sumažinti vidutinį atlyginimą.