Mat tik kitų metų gegužę savo pajamas deklaruos turgaus prekeiviai. To įstatymas reikalauja iš dirbančių pagal verslo liudijimus bei individualių įmonių savininkų. Prekiaujantys turguje paprastai savo veiklą registruoja būtent taip.
Todėl tik kitų metų gegužę, Valstybinė mokesčių inspekcijai palyginus 2010-aisiais bei šįmet turgininkų sumokėtus mokesčius, bus galima galutinai konstatuoti, kiek papildomų pajamų į valstybės kišenes išties atneša kasos apratai ant turgaus prekeivių stalų.
Pamatys, nes mokės PVM
Kai kurie mokesčių inspektoriai tikisi, kasos aparatų sėkmę bus galima atsargiai vertinti jau šįmet pagal netiesioginius duomenis. Pavyzdžiui, esą kelių mėnesių bus galima pasekti, kiek kasos aparatus įsigijusių prekeivių užsiregistravo PVM mokėtojų registre.
Pernai maisto produktais be kasos kasos aparato prekiaujantys pardavėjai deklaravo per mėnesį vidutiniškai parduodantys prekių už 6,8 mln. tūkst. litų.
Todėl per metus jų deklaruojama apyvarta neviršydavo 100 tūkst. litų. Tik peržengus šią ribą reikia registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju ir mokėti valstybei šį mokestį.
Tuo tarpu prekiaujantys su kasos aparatais pernai vidutiniškai deklaravo pardavę produkcijos už 28 tūkst. litų. Taigi ribą, kai būtina registruotis PVM mokėtoju, jie peržengia per keturis mėnesius.
Taip pat tikimasi kintančią prekybą pamatyti per planinius prekeivių patikrinimus. Tačiau tiksliausi duomenys visgi paaiškės tik kitais metais.
Laukia ne mažiau 60 mln. litų
Kasos aparatus įvesti liepusi valstybė tvirtino, jog be aparatų turgininkai esą nuslepia dalį prekybos ir nesumoka mokesčių. Turgininkai atšauna, kad jie ir be kasos aparatų sąžiningai atsiskaito su valstybe. O aparatai neva tik trukdysią jiems dirbti ir paversiantys bedarbiais.
Turgaus prekeivių perkamų kasos aparatų kainai kompensuoti Vyriausybė yra paskyrusi 3 mln. litų.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vertino, kad dėl kasos aparatų mokesčių į biudžetą vien dėl prekybos mėsa legalizavimo padaugėtų 50-60 mln. litų kasmet. Taip pat prisidėtų nemažai mokesčių iš legalėjančios prekybos vaisiais, daržovėmis.
Tikisi išvysti šimtamilijonę prekybą
Optimistiškiausiais vertinimais, sėkmingiausiu atveju valstybė per likusius metų mėnesius kasos aparatų dėka gali surinkti 125 mln. litų daugiau mokesčių.
VMI vertinimu, kasos aparatus šiais metais turėtų registruoti apie 3,5 tūkst. turgaus prekeivių (iki trečiadienio tai buvo padarę jau 2,8 tūkst. prekeivių).
Valdantieji apskaičiavo, kad prekyvietėje su kasos aparatais prekiaujantys žmonės vidutiniškai kas mėnesį deklaruoja 21,3 tūkst. daugiau pajamų, nei prekiaujantys be kasos aparato. Pastariesiems prekybą nuslėpti lengviau.
Taigi jei kasos aparatų dėka visų 3,5 tūkst. kasos aparatus įsigijusių prekeivių apyvarta padidėtų bent tiek, kiek nuslepiant juos kaltina valstybė, tai per likusius aštuonis metų mėnesius jie turėtų „išviešinti“ 600 tūkst. litų pajamų.
O nuo šios apyvartos turėtų būtų sumokėta apie 125 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.
„DnB Nord“ banko analitikė Jekaterina Rojaka vertina, kad 600 mln. litų iš šešėlio ištraukti vargu ar pavyks.
„Kasos aparatus anksčiau turėjo tik stambesni prekeiviai, jų apyvarta neatspindi tipiško realios prekybos dydžio. Be to, dalis prekeivių, įvedus kasos aparatus, išvis atsisakys tokios veiklos“, - sakė ji.