Prieš savaitę Altajaus krašte buvo uždarytos kone visos nepriklausomų koncernų degalinės. Valstybinėse „Rosneft“ ir „Gazprom neft“ degalinėse buvo įmanoma gauti 20 litrų benzino – ir ne daugiau. Vienintelė išimtis – nuolatiniai klientai, kurie, norėdami įsipilti daugiau benzino, turėjo pateikti reikiamą kortelę.
Benzino stygius buvo justi ir kitose Rusijos dalyse – Brianske, Žemutiniame Naugarde, sibirietiškajame Kemerove, Belgorode, esančiame netoli sienos su Ukraina, ir netgi tolimajame Sachaline.
Ieškant kaltų, kas kaltas dėl susiklosčiusios padėties, vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau aišku viena – Rusijos premjeras Vladimiras Putinas šioje įvykių virtinėje atlieka ne paskutinį vaidmenį.
Vasarį, baimindamasis nepatenkintų vairuotojų, jis davė nurodymą sumažinti benzino kainas. Tačiau naftos koncernai į šį pavedimą sureagavo kiek kitaip, nei tikėjosi vyriausybės galva.
Specialistai teigia, kad jie prarado susidomėjimą vietos rinka, tapusia nepatrauklia dėl žemų kainų, ir nusprendė naftą parduoti užsieniui, kur už savo prekę jie gauna gerokai didesnį uždarbį. Dėl to benzino eksportas iš Rusijos pirmąjį ketvirtį išaugo 50 proc., nors jo gamybos apimtys išliko nepakitusios. Tuo metu benzino atsargos Rusijos degalinėse išseko.
2010-aisiais Rusija eksportavo apie 3 mln. tonų perdirbtų naftos produktų. Tai, palyginti su 500 mln. tonų naftos, kuri išgaunama šalyje, nedidelė dalis. Tad kalbėdamas su energetikos ministro pavaduotoju S.Kudriašovu V.Putinas pyko: „Šalis praėjusiais metais išgavo naftos daugiau nei Saudo Arabija. Negali būti, kad pas mus būtų rūpesčių dėl naftos produktų“.
Tačiau Rusijos vyriausybė, supratusi, jog benzino deficitas – baisiau nei aukštos jo kainos, vėl ėmėsi veikti. Nuo gegužės pirmosios tonai benzino imtas taikyti 408 JAV dolerių muito mokestis, vadinasi, jis padidintas trečdaliu. „Manau, kad šį mėnesį dėl sumažėjusio eksporto galėsime patenkinti vidaus paklausą“, - spėjo energetikos ministro pavaduotojas Sergejus Kudriašovas.
Vyriausybė dėl to susitarė su Rusijos naftos koncernų atstovais, kuriems, kompromiso vardan, leido padidinti benzino kainą 5 proc.
Prognozuojama, kad naftos kainos dabar ne tik išaugs iki to lygio, kuris buvo iki V.Putino nurodymo jas sumažinti, bet ir viršys jį.
Maskva dėl padidėjusio eksporto dalį atsakomybės permeta užsienio šalims, esą čia degalų kainos buvo pernelyg patrauklios gamintojams iš Rusijos.
Rinkiminiais metais V.Putinas suinteresuotas ne tik nuraminti rinkėjus. Jam taip pat reikia rasti kompromisą ir su energetikos koncernais. Štai todėl V.Putinas paskelbė, kad padidintas muito mokestis nebus ilgalaikis.