Kai kurios Klaipėdos ekspedijavimo įmonės ryžtasi pačios laikinai kredituoti krovinių gabenimą į kaimyninę šalį, kad neprarastų šiuo metu keblioje padėtyje atsidūrusių klientų, rašo „Verslo žinios“.
„Tiems, kam vežėme, galima sakyti, atsiskaitymai sustojo. Jiems neparduoda valiutos – juos visiškai suprantu. Todėl užsakymų sumažėjo“, – sako Vytautas Šileika, ekspedijavimo UAB „BPA“ generalinis direktorius.
Sudėtingą padėtį kaimyninėje šalyje jau pajuto kai kurios Klaipėdos uosto ekspedijavimo įmonės, krovinius gabenančios į Baltarusiją. Atsiskaitymai stovi vietoje jau turbūt gerą mėnesį, nes norėdami nusipirkti valiutos Baltarusijos verslininkai turi kreiptis į banką, o šis per 30 dienų nusprendžia – parduoti valiutos ar ne. Neretai būna, kad banko atsakymas neigiamas.
Be to, V. Šileikos duomenimis, įmonė, gavusi valiutos, 30 proc. turi parduoti valstybei, o likusią dalį gali naudoti savo reikmėms.
Nemaža dalis Baltarusijos tranzito yra gabenama per Klaipėdos uostą, pernai jis sudarė 26% visos uosto krovinių apyvartos (31,3 mln. t), o šiemet prognozuojamas dar didesnis srautas. Didžiąją tranzito dalį sudaro Baltarusijos eksportas ir tik nedidelė dalis krovinių yra importuojama.
UAB „BPA“ ekspedijuojami Baltarusijos importo kroviniai sudaro ne pagrindinę įmonės ekspedijuojamų krovinių dalį, tačiau bandoma ieškoti įvairių atsiskaitymo būdų. Pasak įmonės vadovo, su vienais rasta išeitis – klaipėdiečiai jiems moka už paslaugas, gautas Baltarusijoje, tada atsiskaito ir baltarusiai.
Vaidotas Šileika, Klaipėdos konteinerių terminalas generalinis direktorius, tvirtina, kad kol kas nepajuto krovinių sumažėjimo, jų srautaskaip tik yra padidėjęs, tačiau manoma, kad tai gali būti tik laiko klausimas, kada jų neliks.
Jis sako neabejojantis, kad didieji eksportuotojai ir importuotojai, didžiosios Baltarusijos gamyklos valiutų problemos nepajus arba jas sėkmingai spręs, tačiau smulkiosios įmonės gali pristabdyti importą.