Per keletą pastarųjų mėnesių Meksikos vyriausybė išleido didžiules sumas, kad įsigytų 100 tonų aukso. Metalo, kurio kaina tuo metu buvo pasiekusi rekordines aukštumas.
Meksikiečiai taip pasielgė tam, kad šalies užsienio valiutos atsargos būtų kaupiamos kuo įvairesniu pavidalu ir kuo mažiau priklausytų nuo JAV dolerio bei jo kurso svyravimų.
Vos prieš metus aukso pavidalu buvo laikoma vos 0,2 proc. Meksikos užsienio valiutos atsargų. Dabar – jau 4 proc.
100 tonų aukso, kai šio metalo vienos uncijos kaina siekia 1500 dolerių, Meksikai kainavo net 4,8 mlrd. JAV dolerių.
Beje, centriniai Rusijos ir Tailando bankai neseniai irgi įsigijo aukso už devynženkles sumas, skaičiuojant JAV doleriais.
Finansų agentūros „Bloomberg” duomenimis, šių trijų valstybių centrinių bankų bendra pirkinių kaina siekia 6 mlrd. dolerių.
Tokie pokyčiai byloja apie centrinių bankų finansų politikos posūkius: nuo dolerio – prie aukso.
„Daugelio valstybių centrinių bankų požiūriu pastaruoju metu verta pirkti auksą. Doleris jau nėra patikima rezervinė valiuta.
JAV vyriausybės obligacijos jau nėra tinkama ir solidi investicija”, – pripažino net ir Merilando (JAV) universiteto ekonomikos profesorius bei buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės patarėjas Peteris Morici.
Amerikos biudžeto deficitas, šalį smaugiančios milžiniškos skolos – puikus įrodymas, kad nuo dolerio verta pereiti prie aukso.
Nuo metų pradžios aukso kaina dolerio atžvilgiu padidėjo septyniais procentais. Per pastaruosius dešimt metų šio tauriojo metalo kaina nuolat augo.
Šių metų balandį pasaulio šalių vyriausybės ir tarptautinės institucijos (pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas) turėjo daugiau nei 30 tūkst. tonų aukso.
Nuo 2009 m. pabaigos nemažai aukso nupirko Indija, Šri Lanka, Mauricijus, Bangladešas.
„World Gold Council” duomenimis, didžiausias aukso atsargas turi JAV ir Vokietija – net 70 proc. užsienio valiutos atsargų.