Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos atvirame konkurse dėl
monumento statybos dalyvavusi Latvijos įmonė pasiūlė visus darbus
atlikti už 863 tūkst. litų ir nurungė savo pagrindinę konkurentę -
lietuvišką įmonę „Hidrostatyba“. Pastaroji už paslaugas iš užsakovų
tikėjosi gauti daugiau kaip milijoną litų.
Dar brangiau paminklo statybą paraiškose įvertino kitos lietuviškos
bendrovės „Šilutės polderiai“ (911 tūkst. litų) ir „BGS“, veikianti
pagal jungtinės veiklos sutartį su įmone „Elektrifikacijos paslaugos“ (1
mln. 258 tūkst. litų. Šių pretendenčių paraiškas uosto direkcija atmetė,
nes jos neatitiko konkurso salygų ir pasiūlymo rengimo reikalavimų.
„Su „Latvijos tilti“ atstovais šiandien pasirašyta sutartis dėl paminklo
statybos. Jie įsipareigojo sutvirtinti krantinę Smiltynėje ir ten
sumontuoti jau pagamintą „Albatrosą“ per keturis mėnesius“, - kalbėjo
KVJU direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Uosto direkcijos darbuotojai apgailestavo, kad užsitęsus viešųjų pirkimų
procedūroms, pirmojo tokio Lietuvos jūreivystės istoriją primenančio
paminklo jau nebepavyks pastatyti iki birželio pradžios, kai Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija minės savo veiklos 20-metį.
„Svarbu, kad sutartis dėl paminklo statybos pasirašyta ir neliko kliūčių
įgyvendinti tai, kas buvo sumanyta. Konkurso rezultatų numatytais
terminais niekas neapskundė“, - nenusimena E.Gentvilas.
Tai jau antrasis bandymas išjudinti įstrigusį „Albatroso“ statybos
projektą. Pirmajame konkurse dalyvių pasiūlymai nuvylė uosto direkciją.
Derybos su „Hidrostatyba“ nebuvo vaisingos - įmonė nepanoro mažinti
kainų, todėl buvo paskelbtas kitas konkursas. Kai kas stebisi, jog
paminklą Lietuvos jūreivystei statys ne lietuviai, o latviai.
KVJU direkcijos spaudos atstovė Geda Marozaitė pažymėjo, jog prisidės ir
lietuviai: „Latvijos tilti“ padalinys yra registruotas Lietuvoje:
Konkursą dėl naujo 112 mln. litų vertės krovinių ir keleivių terminalo
statybos Klaipėdos uoste laimėjusi latvių įmonė samdo vietinius
statybininkus. Jų verslo partnerė - lietuviška įmonė „Deglas“.
Klaipėdiečių skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo ir architekto Mindaugo
Zabarausko sukurtas orginalių formų paminklas primena virš bangų
sklendžiančią žuvėdrą - albatrosą. Monumente iškaltas prasmingas
užrašas bylos, jog ne visi iš uostų išlydėti jūrininkai grįžta namo.
Metalinį paukštį iš nerūdijančio plieno lakštų prieš trejus metus
suvirino pajėgiausio Baltijos šalyse jūrų keltus, prekybos ir žvejybos
laivus statančio bei remontuojančio koncerno „Vakarų laivų gamykla“
(VLG) darbininkai. Projektui įstrigus, koncerno lėšomis geranoriškai
pagamintas paminklas iki šiol guli įmonės kieme.
„Mums tai buvo pirmas toks užsakymas. Sutikome imtis šio darbo,
suvokdami, kad paminklas primins ne tik žuvusius laivus, bet ir tuos,
kas juos statė, išlydėjo į jūrą. Sumanymą žadėjo remti kitos su jūros
verslais susijusios įmonės“, - kalbėjo VLG vadovas Arnoldas Šileika.
Paminklams žuvusiems laivams ir jūrininkams Smiltynėje turėjo iškilti
minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, tačiau planus sužlugdė ekonominė
krizė. Vėliau atsirado kliūčių derinant projektą su valstybės
institucijomis. Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai netgi
įžvelgė, kad metalinis paukštis gali disonuoti su aplinka.
„Idėja gera - net ir skaudžios netektys primena, jog Lietuva yra jūrų
valstybė, turi galingą uostą, nacionalinį laivyną“, - kalbėjo paminklo
statybai pritariantis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.