Ant Paryžiaus stogų žaliuoja gėlių ir net daržovių lysvės

Tokie statiniai paprastai skirti pomidorams ir paprikoms auginti. Tačiau berlyniečių pora įrodė, kad ir žmonės gali gana patogiai gyventi šiltnamyje.

Šio būsto duris Vokietijos žurnalo „Stern” korespondentei atvėrė aukšta, liekna, rusvų plaukų, „pažo” stiliumi nusikirpusi ir susišukavusi Vera Tollmann.

35-erių berlynietė džiaugiasi savo eksperimentu – neįprastu stikliniu būstu ant seno fabriko stogo. Išties šiam statiniui nelieka abejingų: vieni žvelgia susižavėję, kiti stebisi, treti tik ironiškai šypsosi.

Šiuo būstu džiaugiasi ir V.Tollmann draugas 50-metis dirigentas, kompozitorius ir prodiuseris Christianas von Borriesas.

Pro 90 kv. metrų būsto langus atsiveria vaizdas virš Vedingo – Berlyno miesto dalies.

Šio namo sienos iš plonų, beveik permatomų sintetinių medžiagų plokščių, varžtais prisuktų prie plieno karkaso. Kad penkių metrų aukščio kūrinio nenupūstų vėjas, jis pritvirtintas prie namo stogo. Žinoma, šis neįprastas būstas – neilgaamžis. Jau dabar aišku, jog po dešimties metų teks jį atnaujinti.

„Bet kas žino, kas per tą laiką nutiks mums. Šiandien būstas atitinka mūsų gyvenimo stilių ir dabartinės kartos dvasią”, – sako vokiečių pora, čia įsikūrusi prieš metus.

Namo stogą, ant kurio stovi jų neįprastas namas, jie išsinuomojo. Už nuomą, įskaitant papildomas išlaidas ir šildymą, V.Tollmann su draugu moka 337 eurus (1164 litus) per mėnesį.

Šis gyvenamasis šiltnamis – ne kiekvienam. Tikrai ne visi norėtų gyventi tokiame neįprastame būste.

Žurnalo „Stern” užsakymu nuomonių tyrimo agentūra „Forsa” apklausė daugiau nei tūkstantį vokiečių. Ir ką gi – paaiškėjo, jog gana daug žmonių svajoja apie išskirtinį būstą.

Tarkim, 17 proc. vokiečių galėtų įsivaizduoti savo gyvenimą baržoje, kas dešimtas mielai įsikurtų prabangiame būste ant ratų, o penki procentai ilgam įsikurtų viešbutyje.

28 proc. apklaustųjų prisipažino, kad labai patinka išskirtinės architektūros būstai.

2007-aisiais V.Tollmann užsuko į kas penkeri metai Kaselyje rengiamą šiuolaikinio meno parodą „Documenta”.

Joje garsios Paryžiaus architektų poros Anne Lacaton ir Jeano Philippe’o Vassalio kompanija „Lacaton and Vassal” demonstravo į parodos salę pertvarkytą šiltnamį.

V.Tollmann taip patiko ši idėja, jog paprašė architektų šio permatomo statinio gamintojų kontaktų.

O šie, vos išgirdę beprotišką berlyniečių idėją – šiltnamį paversti gyvenamuoju būstu, iškart sutiko tai padaryti.

Po kelių mėnesių iškilo permatomas namas, jo šeimininkams kainavęs per 70 tūkst. eurų (241 tūkst. litų), įskaitant visą įrengimą.

„Taip išvengėme sunkios kredito naštos”, – džiaugėsi V.Tollmann.

Panašaus ploto įprastas būstas Berlyne kainuoja mažiausiai tris kartus brangiau.

Tiesa, V.Tollmann ir jos draugas atsisakė kai kurių patogumų. Pavyzdžiui, čia nuolat laikosi 20 laipsnių temperatūra.

Žiemą ant stogo tikrai vėsu, o vasarą – šilta. Kai šiltnamyje per šalta, pora šmurkšteli į sauną, įrengtą ant stogo terasos.

Vasarą būstas tarsi atgyja: durys atstumiamos ir stogo terasa tampa gyvenamuoju kambariu. Slankioji maisto gaminimo įranga, taip pat šaldytuvas ir stalas keliauja už būsto sienų. Tuo tarpu žiemą būsto gyvenamoji erdvė tampa dviem šildomomis patalpomis iš akytojo betono.

Statantieji namą paprastai siekia, kad jis atrodytų gražiai ir solidžiai. V.Tollmann tai nerūpėjo. Priešingai, aliuminio langai yra vintažinio stiliaus. Juos ji įsigijo internetu.

Drabužiai laikomi skardinėse spintose, kurias moteris įsigijo iš veiklą nutraukusio fabriko.

Ar ilgai berlyniečiai gyvens ant stogo? „Dar neatsibodo, mums viskas labai įdomu ir miela”, – apie savo išskirtinius namus sakė vokiečių pora.

Parengė Jolita Venckutė (Berlynas), Ona Kacėnaitė

„Tokiam statiniui būtinai reikia Statybos priežiūros komisijos leidimo, o ji sprendžia remdamasi bendruoju erdvių užstatymo planu. Tai reiškia, kad panašus šiltnamis traktuojamas kaip papildomas aukštas ir pagal tai vertinama, ar jis nepažeidžia bendrojo erdvių užstatymo plano”, – „Lietuvos rytui” sakė lietuvė architektė Marina Auder, gyvenanti ir dirbanti Berlyne.

Antra vertus, Berlyne paprastai leidžiama statyti gyvenamąsias erdves ant stogų, jeigu jos neužstoja vaizdo kaimynams, – taip, matyt, ir iškilo šis statinys.

Dar viena detalė – didmiesčiuose dauguma vokiečių nuomojasi butus ir kurti naujų erdvių jiems tiesiog nėra kur. Namų savininkai ant stogo užkelia nebent televizijos anteną arba mobiliojo telefono stotį.

Vokietijos žurnalas „Gyvenkime gražiau” („Schoner Wohnen”) skyrė premiją stikliniam sodui ant daugiabučio namo stogo Hanoveryje.

Čia architektai ne tik apželdino stogo paviršių žalia veja, bet ir įkūrė poilsio kambarį, kuriame galima ramiai paskaityti knygą ar surūkyti cigarą.

Lietuvoje daugiabučių gyventojams kartais kyla idėjų, kaip panaudoti namo stogą, tačiau tam pirmiausia reikia visų namo gyventojų pritarimo. Dažnai tai beveik neįmanoma. Juk ką nors statyti ant stogo dažniausiai nori viršutinių aukštų gyventojai, tad gyvenantieji žemiau pavydėdami tam nepritaria. O jei ir sutiktų, norint gauti statybų leidimo dokumentus tektų įveikti kryžiaus kelius. Ir visai neįmanoma jų gauti, jei gyveni, pavyzdžiui, Vilniaus Senamiestyje ar šalia jo. Ten krūvos leidimų reikia net norint pakeisti išorės sienų spalvą.

Tiesa, naujos statybos namuose yra kiek kitaip – plėtotojai dar prieš statybas suderina projektą, kad vėliau viršutinių aukštų gyventojai ant stogo galėtų auginti gėles, įsirengti terasas ar kitas pramogų zonas. Būtent todėl viršutiniuose aukštuose būstai kainuoja brangiausiai, bet jie ir išperkami pirmiausia.

Pusantrų metų palėpės rekonstrukcijos (nuotr.) leidimų laukė ir įvairių valdininkų kabinetų duris varstė kaunietė Laura Rimavičiūtė. Kartu su dar dviem draugais jai pavyko iš aštuonių butų namo gyventojų supirkti visą palėpę su sąlyga, kad apšiltins namą. Taip ant namo Laisvės alėjoje išdygo dar vienas stiklinis aukštas, kuriame įrengti trys erdvūs butai.

L.Rimavičiūtė įsitikinusi, kad lietuviai mielai keptų šašlykus ant stogo, jei tik ten būtų įrengtos poilsio erdvės. „Kol kas tokių terasų tikrai nėra daug”, – sakė trejus metus nekilnojamojo turto bendrovėje „RE/MAX” brokere dirbanti moteris.

Griežtos taisyklės, įvairiausios architektų ekspertizės, namo bendrijos sutikimas, merijos leidimai, didelės stogo konstrukcijų stiprinimo ir izoliacijos sąnaudos – tokios kliūtys Paryžiuje laukia sumaniusiųjų ant stogo įsirengti net nedidelę terasą.

Paradoksalu, kad Paryžiuje, kur nekilnojamojo turto kainos per praėjusius metus išaugo 17,5 proc., skaičiuojamas kiekvienas net ne metras, o gyvenamojo ploto centimetras, stogai ligi šiol nėra panaudoti.

Paryžiaus urbanistikos ateljė (APUR) duomenimis, Prancūzijos sostinėje yra apie 3 mln. kvadratinių metrų stogų, kuriuos būtų galima paversti kabančiaisiais sodais. Papildomais, nuo taršos kenčiančios sostinės plaučiais.

Juolab kad terasų įrengimo technologija šiuo metu labai ištobulėjusi. Pavyzdžiui, siekiant riboti stogui teksiantį svorį, naudojamas specialus drėgmę labai gerai sulaikantis, bet lengvas substratas augalams.

Vadinamojo Haussmanno stiliaus sostinės pastatų terasomis niekaip nepaversite, nes jie beveik neturi plokštumų. Tačiau Paryžiuje apstu ir naujesnės arba naujos statybos namų. Terasoms įrengti jie kuo puikiausiai tinka.

Tiesa, yra tam tikra dalis namų, kurių stogai dar statybos arba rekonstrukcijos metu buvo paversti terasomis. Jos atiduodamos naudoti (nors priklauso namo bendrijai) viršutinio namo gyventojams, turintiems tiesioginį priėjimą.

Net nereikia sakyti, kad buto vertė dėl tokios terasos, kurioje žaliuoja nors vienas augalas, smarkiai pakyla.

15-ajame sostinės rajone teko vakarieniauti pas vieną didelės prekybos centrų grupės savininkų šeimos atstovę.

Iš skoningai ir gana kukliai įrengto jos buto galima patekti į fantastišką sodą ant stogo. Jame auga tikri medžiai, įrengta veja ir takeliai.

Susidaro įspūdis, kad vaikštai ne ant stogo, o viešajame sostinės skvere. Paryžiuje ant stogo yra įrengta net baseinų, nors stogo struktūra tokiu atveju turi būti ypač tvirta.

Paryžiuje puikiausias terasas turi ne viena visą pastatą užėmusi įmonė ir keli muziejai, pavyzdžiui, Nacionalinis moderniojo meno, Orsė muziejus ir kt.

Darbuotojams ir lankytojams tokie stogai tampa tikra poilsio oaze, kur per pietus gali sukrimsti sumuštinį ar išgerti kavos. O 20-ojo sostinės rajono savivaldybė ant vienos sporto salės stogo įrengė kolektyvinį sodą.

Pakibęs tiesiai po dangumi Paryžiuje taip pat gali papietauti arba pavakarieniauti. Ant stogų yra įsikūrę keletas sostinės restoranų.

Gaila, kad dėl saugos sumetimų dalis jų lankytojams neleidžia išeiti į lauką.

Panorama turi gėrėtis tik uždarytas stikliniame narve.

Nuostabus vaizdas į Paryžių, atsiveriantis pro primityvių menų muziejaus „Branly” restorano „Les Ombres” langus, – vienas tokių.